Šiame žemėlapyje pavaizduota akvakultūros produktų gamyba (tūkst. tonų) pagal šalis nuo 2008m. Akvakultūros produktų gamyba – tai žmonėms naudoti arba vartoti skirtų vandens (gėlavandenių arba jūros) organizmų (pvz., žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir augalų) auginimas kontroliuojamomis sąlygomis. Auginant akvakultūros produktus tam tikru būdu įsikišama į natūralų augimo procesą, pvz., taikomas reguliarus įveisimas, šėrimas ir apsauga nuo plėšrūnų. Akvakultūra yra labai svarbi daugeliui besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, nes gali padėti didinti maisto gamybą ir kartu sumažinti žuvų išteklių žvejybos intensyvumą.

Šiame žemėlapyje pavaizduota akvakultūros produktų gamyba pagal rūšis ir šalis. Akvakultūros produktų gamyba – tai žmonėms naudoti arba vartoti skirtų vandens (gėlavandenių arba jūros) organizmų (pvz., žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir augalų) auginimas kontroliuojamomis sąlygomis. Auginant akvakultūros produktus tam tikru būdu įsikišama į natūralų augimo procesą, pvz., taikomas reguliarus įveisimas, šėrimas ir apsauga nuo plėšrūnų. Akvakultūra yra labai svarbi daugeliui besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, nes gali padėti didinti maisto gamybą ir kartu sumažinti žuvų išteklių žvejybos intensyvumą. Daugiau informacijos

Šiame žemėlapyje pateikiama informacija apie ES ir šalių partnerių gėlavandenių pelekinių žuvų ūkių vietas (jei turima duomenų). Pelekinėmis žuvimis vadinamos kaulinės žuvys, pvz., lašišos, ir kremzlinės žuvys, pvz., rykliai. Šiai kategorijai nepriklauso jūriniai bestuburiai ir kiti vandens gyvūnai. Auginamos labai įvairios rūšys, be to, jų įvairovė nuolat didėja. Šis žemėlapis sudarytas naudojant duomenis, surinktus pagal Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų. Pagal šią direktyvą ES valstybės narės įpareigotos surašyti visus savo jurisdikcijai priklausančius akvakultūros ūkius, kurie yra gavę leidimus. Turima informacija apie rūšis yra suderinta. Galima naudotis filtrais, suteikiančiais galimybę atrinkti šias pagrindines rūšis: karpius, šamus, kitas gėlavandenių vandens telkinių žuvis (sterkus, lydekas, ešerius, lynus ir t.t., daugiausia – karpines žuvis), upėtakius, lašišas (rituolius ir jauniklius), ungurius, eršketus, tilapijas, dekoratyvines žuvis ir kt.

Šiame žemėlapyje pavaizduotos jūrinių bestuburių ūkių (paprastai labai siauros, į vienos rūšies gamybą orientuotos specializacijos) vietos. Jūriniai bestuburiai yra tokie gyvūnai, kurie gyvena vandenyje ir turi kiautą arba į kiautą panašų apvalkalą. Pagrindinės produkcijos kategorijos yra midijos, austrės, Veneridae šeimos dvigeldžiai moliuskai, širdutės ir šukutės. Svarbi jūrinių bestuburių savybė yra ta, kad jie gali filtruoti planktoną, išvalyti jūros vandenį nuo šių mikroskopinių žalių augalų pertekliaus ir iš esmės pagerinti vandens kokybę. Žemėlapyje vaizduojamą informaciją pateikė „Euroshell“.

Šiame žemėlapyje pateikiama informacija apie ES ir šalių partnerių jūrinių pelekinių žuvų ūkių vietas (2017m. duomenys) Pelekinėmis žuvimis vadinamos kaulinės žuvys, pvz., lašišos, ir kremzlinės žuvys, pvz., rykliai. Šiai kategorijai nepriklauso jūriniai bestuburiai ir kiti vandens gyvūnai. Pelekinių žuvų ūkiai yra labai paplitę visame pasaulyje ir jų sparčiai daugėja. Auginamos labai įvairios rūšys, be to, jų įvairovė nuolat didėja. Šis žemėlapis sudarytas naudojant duomenis, surinktus pagal Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų. Pagal šią direktyvą ES valstybės narės įpareigotos surašyti visus savo jurisdikcijai priklausančius akvakultūros ūkius, kurie yra gavę leidimus.

Šiame žemėlapyje pateikiama informacija apie integruotą pakrantės zonų tvarkymą Europoje. Šie duomenys parengti įgyvendinant Europos projektą OURCOAST. Integruotas pakrantės zonos tvarkymas yra pakrantės valdymo procesas, grindžiamas integruotu požiūriu, pagal kurį atsižvelgiama į visus pakrantės zonos aspektus, įskaitant geografines ir politines ribas. Jis suteikia galimybę įvertinti klimato kaitos riziką ir poveikį bei prie jų prisitaikyti ir padeda į pakrančių valdymo veiklą įtraukti daugiau tvarių sprendimų.

Šiame žemėlapyje pavaizduotas Europos jūrinių „Natura2000“ teritorijų tinklas. Tinklas „Natura2000“ sukurtas remiantis 1979m. Paukščių direktyva ir 1992m. Buveinių direktyva, pagal kurias, siekiant užtikrinti ilgalaikį vertingiausių ir nykstančių rūšių ir buveinių Europoje išlikimą, nustatytos specialios apsaugos teritorijos (SAT) ir saugotinos ypatingos svarbos teritorijos (arba Bendrijos svarbos teritorijos, BST). Tinklas „Natura2000“ driekiasi per visas ES šalis – tiek sausumoje, tiek jūroje – ir užima daugiau kaip 18proc. ES sausumos teritorijos ir beveik 6proc. ES jūrų teritorijos. Tai didžiausias pasaulyje koordinuojamas saugomų teritorijų tinklas ir viena svarbiausių Europos Sąjungos biologinės įvairovės apsaugos priemonių.

Šiame žemėlapyje pavaizduota Europos pakrančių geologinė struktūra. Šie duomenys rodo įvairius kranto linijos ir pakrantės darinius, išskiriant 13 geologinių ir 20 geomorfologinių tipų – nuo kietų uolienų iki minkštų dumblingų nuosėdų ir nuo natūralių paplūdimių iki uosto teritorijų ir pakrančių apsaugos konstrukcijų. Šie duomenys parengti pagal projektą EUROSION, daugybę skaitmeninių atvaizdų panaudojus įvairiems kranto linijos segmentams pavaizduoti. Kranto linijos identifikavimas yra svarbus žingsnis siekiant stebėti pakrantės rajonus, kad būtų galima išanalizuoti erozijos poveikį ir padėti užtikrinti integruotą pakrantės zonų tvarkymą (IPZV).

Šiame žemėlapyje parodyta Europos pakrančių dinamika. Pateikiama informacija, kaip keičiasi pakrantė – vieta, kurioje sausuma liečiasi su jūra arba vandenynu. Portalo „EMODnet Geology“ parengtame kranto linijos migracijos žemėlapyje vaizduojama Europos pakrančių kaita 2007–2017m. Jame pagal įvairias erdvines skales parodytos poslinkio į sausumos pusę (erozijos, arba užliejimo) zonos, stabilios zonos ir poslinkio į jūros pusę (akrecijos, arba iškilimo) zonos. Žemėlapyje pateikiama naudingų įžvalgų apie vieną iš Europos akivaizdžiausių klimato kaitos padarinių. Pakrantės rajonų stebėjimas siekiant išanalizuoti erozijos poveikį gali padėti užtikrinti integruotą pakrantės zonų tvarkymą (IPZV).

Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, pinčių ir šaltųjų vandenų koralų rifų, taip pat ekosisteminėms paslaugoms, kurias jie teikia žmonėms (pavyzdžiui, maisto ištekliams). Teritorijomis grindžiamos išsaugojimo priemonės, tokios kaip saugomų jūrų teritorijų nustatymas, yra pagrindinės šių pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemonės. Tačiau šios priemonės turėtų būti taikomos tose teritorijose, kurios yra tinkamiausios ekosistemoms ilgą laiką veiksmingai išsaugoti. Jei įmanoma, šios priemonės turėtų turėti kuo mažesnį poveikį žmonių veiklai, pvz., žvejybai. Buvo išbandyti įvairių rūšių teritorine informacija (rūšių, buveinių, naudojimo žmonių reikmėms ir kt.) grindžiami teritorijų išsaugojimo scenarijai ir nustatytos specialius išsaugojimo tikslus geriausiai atitinkančios teritorijos. Žemėlapyje pavaizduotos prioritetinės teritorijos, skirtos kelioms pažeidžiamoms giliavandenėms jūrų ekosistemoms išsaugoti, atsižvelgiant į numatomus buveinių pokyčius pagal įprastinį klimato kaitos scenarijų, įvairių teritorijų tarpusavio ryšius ir ekonomines pasekmes žmonių veiklai, pvz., žvejybai ir giliavandenei kasybai. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Šiame žemėlapyje parodytas kiekvienos Europos šalies saugomos jūrų teritorijos ir sausumos ploto santykis (%). Saugomos jūrų teritorijos (SJT) pasaulio vandenynuose nustatytos siekiant apsaugoti pažeidžiamas rūšis ir ekosistemas, išsaugoti biologinę įvairovę ir kuo labiau sumažinti išnykimo riziką, atkurti ekosistemos vientisumą, atskirti naudojimo būdus, kad būtų išvengta naudotojų konfliktų, ir padidinti žuvų ir jūros bestuburių populiacijų produktyvumą. Jos padeda užtikrinti visuomenės dėmesį jūrų apsaugai ir visame pasaulyje yra bendrai naudojamos kaip valdymo priemonės, skatinančios tausiai naudoti jūrų išteklius. Daugelis SJT taip pat naudojamos kaip gyvos laboratorijos, labai prisidedančios prie mokslinių tyrimų ir žmonijai naudingų atradimų. Veiksmingai valdomos SJT yra mėlynosios ekonomikos ramstis, nes jos padeda užtikrinti žuvų išteklių tvarumą ir plėtoti turizmo veiklą.

www.oceansatlas.org. Šiame žemėlapyje pavaizduoti pasaulio vandenynai, suskirstyti į stambias jūrų ekosistemas, turinčias skirtingas jūros dugno, fizines ir biologines savybes. Stambios jūrų ekosistemos plotas – apie 200000km² arba didesnis, didžioji jo dalis yra pakrantės rajonuose, jungiančiuose estuarijas ir upių baseinus tolyn į jūrą nuo žemyno povandeninio krašto. Stambios jūrų ekosistemos padeda užtikrinti tvarų vandenyno išteklių (pvz., žuvų) valdymą.

Jūros paviršiaus temperatūra – tai vandens temperatūra arti vandenyno paviršiaus. Vandenyno temperatūra priklauso nuo vandenyno paviršiuje sugeriamo saulės energijos kiekio, kurį lemia platuma, oro sąlygos ir jūros ledas, ir nuo to, kaip ši energija pasiskirsto vandenyne dėl maišymosi, potvynių bei srovių. Mokslininkai matuoja vandenynų temperatūrą, nes ji yra svarbus oro ir klimato prognozių parametras. Viena iš okeanografinių priemonių, naudojamų šiems temperatūros matavimams automatiškai atlikti, yra dreifuojantieji plūdurai, kurie laisvai juda po vandenyną priklausomai nuo vandens srovių ir turi jutiklius. Šių stebėjimų duomenys perduodami per palydovą, nedelsiant panaudojami prognozėms gerinti ir saugumui jūroje didinti, be to, su jais galima susipažinti naudojantis atvirųjų jūrų duomenų iniciatyvomis, tokiomis kaip portalas „EMODnet“. Šią pasaulinę duomenų rinkimo veiklą koordinuoja Plūdurais renkamų duomenų bendradarbiavimo grupė (angl. Data Buoy Cooperation Panel, DBCP). Šiame žemėlapyje parodyti temperatūros matavimai, kuriuos praėjusį mėnesį atliko pasaulinis dreifuojančiųjų plūdurų tinklas.

Šiame žemėlapyje pavaizduoti makrodumblių gamybos įrenginiai pagal gamybos būdus (auginimas arba rinkimas sausumoje, jūroje ir pakrančių vandenyse). Duomenys surinkti šios šalyse: Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Makrodumbliai, dar dažnai vadinami jūros dumbliais, šimtmečius buvo Rytų ir Pietryčių Azijos gyventojų kasdienis maistas. Dabar jie daugeliui reikmių – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistų, kosmetikos gaminių, pašarų arba energijos (biokuro) gamybos žaliava – vis plačiau naudojami ir Europoje. Europos įmonės juos renka, augina arba perdirba siekdamos pagaminti didelę vertę turinčius produktus.

Šiame žemėlapyje pavaizduoti mikrodumblių gamybos įrenginiai pagal gamybos būdus (fotobioreaktoriuose, atviruose rezervuaruose, fermentacijos įrenginiuose, fotobioreaktoriuose ir atviruose rezervuaruose, fotobioreaktoriuose ir fermentacijos įrenginiuose). Duomenys surinkti šios šalyse: Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Mikrodumbliai yra mikroskopiniai augalai, paprastai randami gėlo vandens ir jūros sistemose ir augantys tiek vandens storymėje, tiek nuosėdose. Dumblių rinkimas, auginimas arba perdirbimas siekiant pagaminti didelę vertę turinčius produktus gali labai prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo. Todėl dumblių gamyba yra svarbi sudedamoji mėlynosios bioekonomikos dalis.

Šiame žemėlapyje pavaizduotas didelių bangų aukštis ir kryptis 237 zonose, maždaug 100km intervalais išsidėsčiusiose apie 50–100km atstumu nuo Europos pakrantės. Bangų aukščio ir krypties stebėjimų duomenys surinkti naudojant aukščiamačių jutiklius, įrengtus ERS-1, ERS-2, „Topex/Poseidon“ ir „Geosat“ palydovuose, ir skelbiami waveclimate.com duomenų bazėje. Remiantis šiais stebėjimų duomenimis, apskaičiuoti vidurkiai 200x200km kvadratuose, esančiuose kiekvienos zonos centre.

Jūriniai įrenginiai yra jūros aplinkoje pastatyti statiniai ir objektai, paprastai skirti elektros energijai, naftai, dujoms ir kitiems ištekliams gaminti ir perduoti. Žemėlapyje parodytos tokių jūrinių įrenginių vietos ir jų veikimo būsena. Ši informacija gauta remiantis Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR), pagal kurią stebima jūrinių įrenginių plėtra ir tvarkomas atnaujintas visų jūrinių naftos ir dujų įrenginių, esančių OSPAR konvencijoje apibrėžtoje jūrų zonoje, registras.

Šiuolaikinėse branduolinėse elektrinėse šiluma gaminama branduolio dalijimosi principu, t.y. urano atomai skaidomi siekiant išlaisvinti didelius energijos kiekius. Ši šiluma naudojama vandeniui paversti garu ir elektros energiją gaminančioms turbinoms varyti. Kad milžiniški šilumos kiekiai, susidarantys dalijantis branduoliui, būtų saugiai valdomi, šiose elektrinėse naudojama aušinimo sistema. Kadangi vanduo labai tinka reaktoriui aušinti, daugelis elektrinių statomos prie upių ir pakrančių, kur lengvai galima gauti daug vandens. Šiame žemėlapyje parodytos pakrančių branduolinių elektrinių vietos, veikimo būsena ir kitos savybės. Ši informacija parengta sujungus ir suderinus duomenis, skelbiamus keliuose ES ir ne ES šaltiniuose, ir yra kasmet atnaujinama.

Šiame žemėlapyje parodyta vidutinė potvynių ir atoslūgių amplitudė (lygi pusei potvynio ir atoslūgio vandens lygių skirtumo) 237 zonose, maždaug 100km intervalais išsidėsčiusiose 50–100km atstumu nuo Europos pakrantės. Stebėjimų duomenys apskaičiuoti taikant potvynių ir atoslūgių modelį, grindžiamą palydovuose įrengtais aukščiamačiais atliktų matavimų aštuonerių metų duomenimis, taip pat potvynių ir atoslūgių lygmačiais atliktų matavimų duomenimis, gautais iš maždaug 7300 pakrantės stočių.

Jūrų energija (kartais vadinama vandenynų energija arba jūrų ir hidrokinetine energija) yra energija, pernešama vandenyno bangų, vėjo, potvynių ir atoslūgių, taip pat dėl druskingumo ir temperatūros skirtumų. Vandeniui judant pasaulio vandenynuose, susikaupia labai daug kinetinės – arba judėjimo – energijos. Žemėlapyje parodytos vietos, kuriose vystomos naujos technologijos, skirtos šiai energijai panaudoti ir paversti namams, transportui ir pramonei reikalinga elektros energija.

Jūrų energija (kartais vadinama vandenynų energija arba jūrų ir hidrokinetine energija) yra energija, pernešama vandenyno bangų, vėjo, potvynių ir atoslūgių, taip pat dėl druskingumo ir temperatūros skirtumų. Vandeniui judant pasaulio vandenynuose, susikaupia labai daug kinetinės – arba judėjimo – energijos. Žemėlapyje parodytos projektų, kuriuos įgyvendinant ši energija panaudojama ir paverčiama namams, transportui ir pramonei reikalinga elektros energija, vietos.

Vėjo energija, kurią naudodama vėjo jėgainė vėją paverčia elektros energija, yra vienas svarbiausių tvariosios energijos šaltinių. Kadangi jūros vėjai yra pastovesni ir paprastai pučia stipriau, dideli jūrinių vėjo jėgainių kompleksai, vadinami vėjo elektrinių parkais, gali užtikrinti pastovų švarios vėjo energijos tiekimą. Žemėlapyje parodytos Europos jūrose esančių vėjo elektrinių parkų vietos (taškai) ir jų veikimo būsena. Šią informaciją Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklui („EMODnet“) parengė CETMAR, naudodamas keletą ES šaltinių.

Vėjo energija, kurią naudodama vėjo jėgainė vėją paverčia elektros energija, yra vienas svarbiausių tvariosios energijos šaltinių. Kadangi jūros vėjai yra pastovesni ir paprastai pučia stipriau, dideli jūrinių vėjo jėgainių kompleksai, vadinami vėjo elektrinių parkais, gali užtikrinti pastovų švarios vėjo energijos tiekimą. Žemėlapyje parodyti Europos jūrose esančių vėjo elektrinių parkų dydžiai, veikimo būsena ir kitos savybės. Šią informaciją Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklui („EMODnet“) parengė CETMAR, naudodamas keletą ES šaltinių.

Šiame žemėlapyje parodytas vidutinis vėjo greitis ir kryptis 237 zonose, maždaug 100km intervalais išsidėsčiusiose apie 50–100km atstumu nuo Europos pakrantės. Vėjo greičio ir krypties stebėjimų duomenys surinkti naudojant aukščiamačių ir skaterometrų jutiklius, įrengtus ERS-1, ERS-2, „Topex/Poseidon“ ir „Geosat“ palydovuose, ir skelbiami waveclimate.com duomenų bazėje. Remiantis šiais stebėjimų duomenimis, apskaičiuoti vidurkiai 200x200km kvadratuose, esančiuose kiekvienos zonos centre.

Geografinis tinklas yra įsivaizduojamas linijų tinklas, nubraižytas ant Žemės ir naudojamas kaip atskaitos sistema bet kuriai Žemės vietai tiksliai nurodyti. Vertikalios linijos vadinamos ilguma, horizontalios – platuma. Šių dviejų taškų sankirta nurodo tikslią vietą. Išilginėmis linijomis matuojami laipsniai vakarų ir rytų atžvilgiu, jos vertikaliai jungia Šiaurės ir Pietų polius. Skersinėmis linijomis matuojami laipsniai šiaurės ir pietų atžvilgiu, 0 laipsnių yra tikslus vidurio taškas tarp Šiaurės ir Pietų polių.

Šiame žemėlapyje parodyti Tarptautinės hidrografijos organizacijos nustatyti pagrindinių pasaulio vandenynų bei jūrų pavadinimai ir ribos. (Metai – 1953. Vandenynų ir jūrų ribos, Specialusis leidinys Nr.23)

EAA.Pakrantė yra zona, kurioje sausuma liečiasi su jūra arba vandenynu. Šį geografinės Europos pakrančių žemėlapį, kurį galima naudoti itin tiksliai analizei (pvz., 1:100000 masteliu), parengė Europos aplinkos agentūra (EAA). Duomenys gauti iš palydovinių nuotraukų (pvz., esančių duomenų bazėse EUHYDRO ir GSHHG). Kad būtų laikomasi ES gamtos direktyvų, Vandens pagrindų direktyvos ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos reikalavimų, reikėjo padaryti keletą rankinių pakeitimų.

Nacionalinė geoerdvinės žvalgybos agentūra. Vandenyno dugno paviršiuje yra įvairių sudėtingų geografinių darinių, susiformavusių dėl tektoninių, vulkaninių, erozijos ir sedimentacijos procesų bei jų tarpusavio sąveikos. Šiame žemėlapyje pateikti povandeninių reljefo darinių (vandenyno vidurinės dalies kalnagūbrių, įdubų, povandeninių kanjonų, povandeninių kalnų ir t.t.) pavadinimai.

Šiame žemėlapyje vaizduojamos Europos šalių sienos.

Šiame žemėlapyje parodytos Europos Sąjungos valstybės narės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės tapti ES narėmis Apie kiekvieną šalį rasite tam tikros pagrindinės informacijos, pvz., apie šalies dydį, gyventojų skaičių, sostinę, vėliavą ir t.t.

Cunamis yra bangų virtinė, susidaranti išstūmus didelį vandens kiekį, paprastai – vandenyne arba dideliame ežere. Dėl tokių įvykių kaip žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, nuošliaužos ir kiti sukrėtimai virš vandens ir po vandeniu gali susidaryti cunamis. Šiame žemėlapyje pavaizduotos įvykių, dėl kurių kilo cunamiai, vietos. Jos žemėlapyje sužymėtos įgyvendinant įvairius nacionalinius ir regioninius žemėlapių rengimo projektus, taip pat surinktos iš literatūros.

Jūros lygio anomalija rodo regioninį neįprastų (t.y. nuo normalių ar tikėtinų lygių nukrypstančių) vandens lygių jūros priekrantėse mastą tam tikru laikotarpiu. Šiame žemėlapyje rodomos Nuolatinės vidutinio jūros lygio matavimo tarnybos pateiktos jūros lygio anomalijos, nustatytos remiantis potvynių ir atoslūgių lygmačių matavimais ir naudojant prietaisus, kuriais registruojamas slėgis dugno lygyje.

Šiame žemėlapyje parodyta prognozuojama jūros lygio kaita 237 zonose, maždaug 100km intervalais išsidėsčiusiose 50–100km atstumu nuo Europos pakrantės. Santykinio jūros lygio kilimas tose zonose ekstrapoliuotas suskaitmeninus du žemėlapius – Douglaso ir kt. (2001m.), kuriame pateikiamas santykinio jūros lygio kilimo įvertis visai Europai, ir Lambecko ir kt. (1997m.) žemėlapis, apimantis mažesnę teritoriją, t.y. Šiaurės jūrą, bet detalesnis.

Cunamis yra bangų virtinė, susidaranti išstūmus didelį vandens kiekį, paprastai – vandenyne arba dideliame ežere. Šioms bangoms priartėjus prie kranto ir pasiekus seklius vandenis, cunamio bangos susispaudžia, todėl labai padidėja bangos aukštis ir pakrantės regione kyla didelis potvynis. Šiame žemėlapyje parodytos Europos pakrančių vietos, kurias buvo užtvindę cunamiai, ir cunamį sukėlę procesai. Ši informacija buvo parengta pagal įvairius nacionalinius ir regioninius žemėlapių rengimo projektus ir surinkta iš literatūros.

Pasaulio jūrų baseinų pavadinimai.

Impulsinis povandeninis triukšmas yra garsūs trumpos trukmės garsiniai pliūpsniai, sukelti žmonių licencijuojamos veiklos, tokios kaip polių kalimas vykdant statybos darbus jūroje, seisminiai tyrimai ieškant naftos ir dujų bei povandeniniai sprogdinimai. Nors jo poveikis nėra gerai žinomas, toks triukšmas gali turėti neigiamos įtakos jūrų gyvūnams, visų pirma – žinduoliams, kurie skleidžia povandeninius garsus bendravimo tikslais. Pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (angl. MSFD) Komisijos sprendime D11 reikalaujama, kad energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, skleidimas būtų tokio lygio, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis jūros aplinkai. Šiame žemėlapyje rodomas kalendorinių dienų, kuriomis impulsinis triukšmas buvo užregistruotas plote, apibrėžtame bendro tinklo modeliu (1/3x1/6), skaičius, vadinamas impulsų bloke dienomis. Informacija buvo gauta iš regioninių impulsinio triukšmo įvykių registrų, kurių duomenys renkami pagal Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR) (Šiaurės Rytų Atlante) ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvenciją (HELCOM) (Baltijos jūroje) ir kuriuos tvarko ir valdo Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), taip pat pagal Barselonos konvenciją ir Susitarimą dėl banginių būrio gyvūnų apsaugos Juodojoje ir Viduržemio jūrose ir gretimame Atlanto regione (ACCOBAMS) (Viduržemio jūroje, Juodojoje jūroje).

Santykinio jūros lygio kaita yra greitis, kuriuo tam tikroje pakrantės vietoje sausumos atžvilgiu kyla arba krinta jūros paviršiaus lygis. Kitaip tariant, ji rodo jūros lygio pokytį kontinentinės Žemės plutos atžvilgiu, kurį gali sukelti absoliučiojo jūros lygio (jūros paviršiaus aukščio Žemės centro atžvilgiu) pokyčiai arba kontinentinės Žemės plutos judėjimas. Šiame žemėlapyje pavaizduotos Nuolatinės vidutinio jūros lygio matavimo tarnybos pateiktos santykinio jūros lygio tendencijos, nustatytos remiantis potvynių ir atoslūgių lygmačių matavimais ir naudojant prietaisus, kuriais registruojamas slėgis dugno lygyje.

Šiame žemėlapyje pavaizduotos pagrindinės Europos upės ir ežerai. Upių tinklai ir susiję vandens baseinai sudaro sudėtingus funkcinius vienetus, kurie yra svarbūs ne tik hidrologiniams procesams, bet ir aplinkos procesams apskritai. Tai pripažinta neseniai priimtuose Europos teisės aktuose, pvz., Vandens pagrindų direktyvoje.

Šiame žemėlapyje pavaizduoti įvairūs upių baseinai, sugrupuoti pagal jūras, į kurias nuteka vanduo. Upių tinklai ir susiję vandens baseinai sudaro sudėtingus funkcinius vienetus, kurie yra svarbūs ne tik hidrologiniams procesams, bet ir aplinkos procesams apskritai. Tai pripažinta neseniai priimtuose Europos teisės aktuose, pvz., Vandens pagrindų direktyvoje.

Nuotėkis yra žemynų vidaus vandenų (upių, ežerų, upelių) judėjimas į jūras ir vandenynus. Šiame žemėlapyje pavaizduotos upių vandens nuotėkio į Europos jūras tendencijos.

Žemės danga yra Žemės paviršiuje esanti fizinė medžiaga, nuo kurios labai priklauso žemės naudojimo galimybės. Šiame žemėlapyje pavaizduota Europos žemės danga. Šis žemėlapis parengtas remiantis palydovinių nuotraukų interpretacijomis, kurias atliko CORINE žemės dangos programoje dalyvaujančios nacionalinės grupės. Ši programa įgyvendinama pagal iniciatyvą „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslauga, kurią vykdo Europos Komisija ir Europos aplinkos agentūra ir pagal kurią teikiama aplinkos informacija, gaunama derinant ore ir kosmose veikiančių stebėjimo sistemų ir stebėjimų vietoje duomenis.

Nuo 2008m. švenčiama Europos jūrų diena yra kasmetinė ES konferencija jūrų ir tvaraus mėlynojo augimo klausimais. Į šiai konferencijai skirtas aukšto lygio plenarines ir temines sesijas, praktinius seminarus ir parodų erdves susirenka politikos formuotojai, mokslininkai, pramonės ir visuomenės atstovai. Šiame žemėlapyje parodytos vietos, kuriose nuo tada, kai buvo pradėta švęsti Europos jūrų diena, ta proga buvo rengiamos kasmetinės suinteresuotųjų subjektų konferencijos.

Be Europos jūrų dienos konferencijos, visoje Europoje su antrašte „Europos jūrų diena mano šalyje“ organizuojami įvairūs jaunimui ir piliečiams skirti vietos renginiai. Taip daugeliui Europos regionų, kuriuose išvystyta jūros kultūra, suteikiama galimybė prisijungti prie šventės ir atkreipti dėmesį į gyvybiškai svarbų jūrų ir vandenynų vaidmenį vietos bendruomenėms. Šiame žemėlapyje pateikiama 2019m. balandžio – liepos mėn. 21 šalyje (15-oje ES valstybių narių ir 6-iose ES nepriklausančiose šalyse) vykusių 150-ies vietos renginių „Europos jūrų diena mano šalyje“ (įskaitant paplūdimių tvarkymą, ekskursijas po uostus su vadovu, parodas jūrų temomis, ekologinės tematikos ekskursijas į reikšmingo jūrų paveldo vietoves, ekskursijas laivais ir t.t.) apžvalga. Be to, daugelis organizatorių per savo renginius ES valstybių narių studentams ir mokiniams pademonstravo Europos jūrų atlasą. Kad šis žemėlapis būtų dar unikalesnis, jame paslėpėme kai ką ypatingo. Prisijunkite prie šventinių renginių, ištyrinėkite žemėlapį ir pamėginkite įveikti 2019m. Europos jūrų dienos mano šalyje iššūkį!

Kartu su kasmetine Europos jūrų dienos konferencija (šiemet ji vyksta Den Helderyje, Nyderlanduose, 2021m. gegužės 20–21d.) organizuojami ir su ja susiję jaunimui ir piliečiams skirti vietos renginiai, bendrai pavadinti „Europos jūrų diena mano šalyje“.
„Europos jūrų diena mano šalyje“ yra svarbi pastaraisiais metais nuolat kylančios informuotumo apie vandenynus ir aktyvizmo bangos dalis, o šio ciklo renginiai tampa vis populiaresni ir kasmet pritraukia daugiau nei 30000 dalyvių. Vietos veikla, pavyzdžiui, paplūdimių tvarkymas, ekskursijos po uostus su vadovu, meno parodos, praktiniai seminarai, konferencijos, pratybos, parodos jūrų temomis, žinių apie vandenynus gilinimo akcijos, ekologinės tematikos ekskursijos ir pasivaikščiojimai po reikšmingo jūrų paveldo vietoves, ekskursijos laivais, apsilankymai jūrų muziejuose, laivuose, akvariumuose, laivų statyklose ir pan., yra skirta plačiajai auditorijai visoje Europoje, o jos linksmybių ir žaidimų komponentas yra skirtas tiesiogiai pritraukti jaunesnei auditorijai. Dėl šios veiklos daugybei Europos regionų, kuriuose puoselėjama jūrų kultūra, suteikiama galimybė dalyvauti šventiniuose renginiuose ir atkreipti dėmesį į gyvybiškai svarbų jūrų ir vandenynų vaidmenį vietos bendruomenėms.
Kadangi COVID-19 krizė dar nesibaigė, šiemet „Europos jūrų diena mano šalyje“ apima ir virtualius, ir, jei įmanoma, gyvus renginius, kurie vyksta 2021m.
Šiame žemėlapyje pateikiama 25 skirtingose šalyse (21-oje ES valstybėje narėje ir 4-iose ES nepriklausančiose šalyse) vykusių 232 vietos renginių „Europos jūrų diena mano šalyje 2021m.“ apžvalga. Be to, daugelis organizatorių per savo renginius ES valstybių narių studentams ir mokiniams pademonstruoja Europos jūrų atlasą.
Kad šis žemėlapis būtų dar įdomesnis, jame paslėpėme kai ką ypatingo. Dalyvaukite šventiniuose renginiuose, ištyrinėkite žemėlapį ir pamėginkite įveikti „Europos jūrų dienos mano šalyje 2021m.“ lobio paieškos užduotį.

Kartu su kasmetine Europos jūrų dienos konferencija (šiemet ji vyksta Ravenoje, Italijoje, 2022m. gegužės 19–20d.) organizuojami ir su ja susiję jaunimui ir piliečiams skirti vietos renginiai, bendrai pavadinti „Europos jūrų diena mano šalyje“.
„Europos jūrų diena mano šalyje“ yra svarbi pastaraisiais metais nuolat kylančios informuotumo apie vandenynus ir aktyvizmo bangos dalis, o šio ciklo renginiai tampa vis populiaresni ir kasmet pritraukia daugiau nei 50000 dalyvių. Vietos veikla, pavyzdžiui, paplūdimių tvarkymas, ekskursijos po uostus su vadovu, meno parodos, praktiniai seminarai, konferencijos, seminarai, parodos jūrų temomis, žinių apie vandenynus gilinimo akcijos, ekologinės tematikos ekskursijos ir pasivaikščiojimai į reikšmingo jūrų paveldo vietoves, ekskursijos laivais, apsilankymai jūrų muziejuose, laivuose, akvariumuose, laivų statyklose ir pan., yra skirta plačiajai auditorijai visoje Europoje, o jos linksmybių ir žaidimų komponentas yra skirtas tiesiogiai pritraukti jaunesnei auditorijai. Dėl šios veiklos daugybei Europos regionų, kuriuose puoselėjama jūrų kultūra, suteikiama galimybė dalyvauti šventiniuose renginiuose ir atkreipti dėmesį į gyvybiškai svarbų jūrų ir vandenynų vaidmenį vietos bendruomenėms.
Kadangi COVID-19 krizė dar nesibaigė, šiemet „Europos jūrų diena mano šalyje“ apima ir virtualius, ir, jei įmanoma, gyvus renginius, kurie vyksta 2022m.
Šiame žemėlapyje pateikiama 29 skirtingose šalyse (22-ose ES valstybėse narėse ir 7-iose ES nepriklausančiose šalyse) vykusių vietos renginių „Europos jūrų diena mano šalyje 2022m.“ apžvalga. Be to, daugelis organizatorių per savo renginius ES valstybių narių studentams ir mokiniams pademonstruoja Europos jūrų atlasą.
Kad šis žemėlapis būtų dar įdomesnis, jame paslėpėme kai ką ypatingo. Dalyvaukite šventiniuose renginiuose, ištyrinėkite žemėlapį ir pamėginkite laimėti „Europos jūrų dienos mano šalyje 2022m.“ valčių lenktynes.

Kartu su kasmetine Europos jūrų dienos konferencija (šiais metais vykusia Breste, Prancūzijoje, 2023m. gegužės 24–25d.) visoje Europoje organizuojami įvairūs jaunimui ir piliečiams skirti vietos renginiai, bendrai vadinami „Europos jūrų diena mano šalyje“.
Ši iniciatyva yra svarbi su vandenynais susijusio sąmoningumo ir aktyvizmo bangos, kuri pastaraisiais metais nuolat stiprėja, dalis. Šios dienos renginiai tampa vis populiaresni ir kasmet pritraukia daugiau kaip 50000 dalyvių. Vietos lygmeniu organizuojama veikla (pavyzdžiui, paplūdimių tvarkymas, ekskursijos po uostus, meno parodos, dirbtuvės, konferencijos, seminarai, parodos jūrų temomis, žinių apie vandenynus gilinimo akcijos, ekologinės tematikos ekskursijos ir pasivaikščiojimai reikšmingo jūrų paveldo vietovėse, ekskursijos laivais, apsilankymai jūrų muziejuose, laivuose, akvariumuose, laivų statyklose ir pan.) yra skirta plačiajai auditorijai visoje Europoje, o jos pramoginis elementas ir žaidimai pritraukia jaunesnę auditoriją. Minėta veikla daugybei Europos regionų, kuriuose puoselėjama jūrų kultūra, suteikia progą dalyvauti šventiniuose renginiuose ir akcentuoti gyvybiškai svarbų jūrų ir vandenynų vaidmenį vietos bendruomenėms.
Šiemet „Europos jūrų diena mano šalyje“ apima gyvus, virtualius ir hibridinius renginius.
Šiame žemėlapyje pateikiama įvairiose šalyse organizuojamų su „Europos jūrų diena mano šalyje 2023m.“ susijusių vietos renginių apžvalga. Daugelis organizatorių savo renginių metu ES valstybių narių studentams ir mokiniams pristato ir Europos jūrų atlasą.
Kad šis žemėlapis būtų dar unikalesnis, jame paslėpėme kai ką ypatingo. Prisijunkite prie šventinių renginių, susipažinkite su žemėlapiu ir pamėginkite įveikti žaidimo Surask lobį atlase iššūkį!

In parallel to the annual European Maritime Day (EMD) conference (this year in Svendborg, Denmark, on 30-31 May 2024), a series of local related events are organised across Europe, reaching out to young people and citizens under the ‘EMD in my Country’ label. The objective is for people to realise that activities at sea (coastal tourism, fishing, sailing, shipping, offshore renewable energy, aquaculture etc.) are key for the EU’s citizens and economies. The EU has 68,000 km of coastline and about one third of the EU population lives within 50 km of the coast.
Since the first edition in 2018, the number of European Maritime Day in My Country events has increased significantly, with a wide range of activities such as beach clean-ups, guided tours, art exhibitions, workshops, and conferences. In 2023, 494 events were organised in 31 countries, both in the EU and outside the EU.
EMD In My Country this year includes physical, virtual and hybrid events.
This map offers an overview of the EMD in my Country 2024 local events in different countries. Many organisers also use their events to demonstrate the European Atlas of the Seas to citizens, students and pupils across
To make this map even more unique, we have hidden something special in it. Join the celebrations, explore the map and try to solve the Blue Economy Challenge.

Europa turi platų jūros tyrimų infrastruktūros tinklą, apimantį labai įvairius įrenginius, įskaitant mokslinių tyrimų laivus ir į laivus pakraunamą įrangą, fizikos, biologijos ir chemijos srityse naudojamus sausumos ir jūros tyrimų ir bandymų įrenginius, taip pat įvairius nuotolinio stebėjimo ir stebėjimo vietoje įrenginius. Šiame žemėlapyje rodomi įvairūs įrenginiai, įtraukti į „EurOcean“ jūros tyrimų infrastruktūros duomenų bazę. Spustelėkite žemėlapį, norėdami peržiūrėti pagrindines kiekvieno įrenginio savybes, taip pat nuorodas ir kontaktinius duomenis, suteikiančius galimybę gauti išsamesnės informacijos, kurią teikia šių įrenginių operatoriai.

Šiame žemėlapyje pateikiamos keturios ES makroregioninės strategijos ir Jūrų strategija Atlanto vandenyno zonai. Makroregioninė strategija yra Europos Vadovų Tarybos patvirtinta integruota programa, kuria siekiama spręsti bendras problemas, kylančias apibrėžtoje geografinėje teritorijoje ir susijusius su toje pačioje geografinėje teritorijoje esančiomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, kurios tokiu būdu gauna sustiprinto bendradarbiavimo siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos teikiamą naudą.

Misijų veiksmais pristatomos bendros pastangos siekiant trijų misijos „Atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis iki 2030m.“ tikslų:

  1. Saugoti ir atkurti jūrų ir gėlo vandens ekosistemas ir biologinę įvairovę pagal 2030m. ES biologinės įvairovės strategiją.
  2. Užkirsti kelią vandenynų, jūrų ir vandenų taršai ir ją panaikinti pagal ES veiksmų planą „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“.
  3. Paversti tvarią mėlynąją ekonomiką neutralaus anglies dioksido poveikio ir žiedine mėlynąja ekonomika, atsižvelgiant į siūlomą Europos klimato teisės aktą ir holistinę viziją, įtvirtintą tvarios mėlynosios ekonomikos strategijoje.

Šiems tikslams pasiekti misijos metu taip pat taikomos dvi priemonės:

• skaitmeninė žinių apie vandenynus ir kitus vandenis sistema;
• visuomenės mobilizavimas bei dalyvavimas.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie misijų veiksmus, spustelėkite čia.

Apie 160-ies regionų, esančių 28-iose šalyse, atstovai renkasi į Europos periferinių jūrų regionų konferenciją (angl. CPMR). CPMR sudaryta iš geografinių komisijų, kurių paskirtis – propaguoti savo specifinį identitetą ir bendradarbiauti bendro intereso klausimais, susijusiais su kiekvienu iš šių pagrindinių jūrų baseinų: Atlanto lanko regionu, Balkanų ir Juodosios jūros regionu, salomis, Viduržemio jūros regionu, Baltijos jūra ir Šiaurės jūra. Šiame žemėlapyje pavaizduoti regionai, kurie priklauso CPMR veiklos sričiai ir kuriuose CPMR siekia patenkinti bei tarp ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių suderinti regionų poreikius ir interesus. Visų pirma, CPMR siekia, kad Europoje būtų skiriama daugiau dėmesio jūriniam aspektui, ir pabrėžia integruotos jūrų politikos, didesnio bendros žuvininkystės politikos regionalizavimo ir saugios laivybos sistemos, kuri padėtų valdyti padidėjusį laivų eismą, svarbą.

Europoje yra keturios bendradarbiavimo struktūros, kuriomis siekiama apsaugoti jūros aplinką ir sutelkti valstybes nares bei kaimynines šalis, turinčias bendrų jūrų vandenų, – tai regioninės jūrų konvencijos. Šiame žemėlapyje pavaizduoti jūrų regionai, kuriems taikomos regioninės jūrų konvencijos (Helsinkio konvencija, Barselonos konvencija, Bukarešto konvencija ir OSPAR konvencija), susijusios su jūros aplinkos apsauga. Rengdamos jūrų strategijas, valstybės narės, pasinaudodamos šiomis regionų bendradarbiavimo struktūromis, tarpusavyje koordinuoja veiksmus.

Šiame žemėlapyje parodyta 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis, palyginti su šalies vidurkiu, kuris prilyginamas 100-ui. Jei šio rodiklio vertė tam tikrame Europos regione yra mažesnė nei 100, tai reiškia, kad 65 metų amžiaus arba vyresnių gyventojų dalis nesiekia šalies vidurkio. Jei šio rodiklio vertė didesnė nei 100, tai reiškia, kad 65 metų amžiaus arba vyresnių gyventojų dalis tame regione viršija šalies vidurkį.

Šiame žemėlapyje parodyta moterų ir vyrų nedarbo lygio Europos miestuose ir didmiesčiuose raida. Duomenys apie Europos miestus surinkti siekiant padėti gerinti gyvenimo mieste kokybę: jie Europos miestams padeda keistis patirtimi, nustatyti geriausią patirtį ir atlikti palyginimus Europos lygmeniu, taip pat suteikia informacijos apie dinamiką miestuose ir jų apylinkėse. Šis rodiklis apskaičiuotas remiantis Europos statistikos sistema surinktais kintamaisiais. Papildoma informacija apie Europos miestų statistiką

Šiame žemėlapyje parodyta ekonomiškai aktyvių gyventojų dalis kiekviename Europos regione, palyginti su šalies vidurkiu, kuris prilyginamas 100-ui. Jei šio rodiklio vertė regione yra mažesnė nei 100, tai reiškia, kad ekonomiškai aktyvių gyventojų dalis nesiekia šalies vidurkio. Jei šio rodiklio vertė didesnė nei 100, tai reiškia, kad ekonomiškai aktyvių gyventojų dalis tame regione viršija šalies vidurkį.

Šiame žemėlapyje pateikiami duomenys apie gimstamumą ir mirtingumą miestuose. Duomenys apie Europos miestus surinkti siekiant padėti gerinti gyvenimo mieste kokybę: jie Europos miestams padeda keistis patirtimi, nustatyti geriausią patirtį ir atlikti palyginimus Europos lygmeniu, taip pat suteikia informacijos apie dinamiką miestuose ir jų apylinkėse. Šis rodiklis apskaičiuotas remiantis Europos statistikos sistema surinktais kintamaisiais. Papildoma informacija apie Europos miestų statistiką

Šiame žemėlapyje pavaizduotas vidutinis namų ūkio dydis miestuose. Duomenys apie Europos miestus surinkti siekiant padėti gerinti gyvenimo mieste kokybę: jie Europos miestams padeda keistis patirtimi, nustatyti geriausią patirtį ir atlikti palyginimus Europos lygmeniu, taip pat suteikia informacijos apie dinamiką miestuose ir jų apylinkėse. Šis rodiklis apskaičiuotas remiantis Europos statistikos sistema surinktais kintamaisiais. Papildoma informacija apie Europos miestų statistiką

Šiame žemėlapyje rodoma gyventojų kaita pagal regionus ir metus. Kaitos rodiklis susideda iš dviejų komponentų – natūralios kaitos ir grynosios migracijos (įskaitant statistinį koregavimą). Natūrali gyventojų kaita yra gimusių gyvų kūdikių skaičiaus ir mirusių žmonių skaičiaus skirtumas. Jei natūrali kaita yra teigiama, ji dažnai vadinama natūraliu prieaugiu. Grynoji migracija yra imigrantų skaičiaus ir emigrantų skaičiaus skirtumas.

Šiame žemėlapyje remiantis bendru gyventojų skaičiumi, gimusiųjų skaičiumi ir mirusiųjų skaičiumi rodoma gyventojų kaita Europos pakrantės ir ne pakrantės regionuose. Šis apytikslis bendros kaitos rodiklis yra metinės gyventojų kaitos (gyventojų skaičiaus skirtumo, apskaičiuoto remiantis dvejų paeiliui einančių metų sausio 1d. duomenimis) santykis su vidutiniu gyventojų skaičiumi tais metais.

Šiame žemėlapyje parodyta Europos miestų ir didmiesčių gyventojų skaičiaus raida pagal pilietybę ir gimimo šalį. Duomenys apie Europos miestus surinkti siekiant padėti gerinti gyvenimo mieste kokybę: jie Europos miestams padeda keistis patirtimi, nustatyti geriausią patirtį ir atlikti palyginimus Europos lygmeniu, taip pat suteikia informacijos apie dinamiką miestuose ir jų apylinkėse. Šis rodiklis apskaičiuotas remiantis Europos statistikos sistema surinktais kintamaisiais. Papildoma informacija apie Europos miestų statistiką

Šiame žemėlapyje rodomas miesto gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes ir lytį. Duomenys surinkti siekiant padėti gerinti gyvenimo mieste kokybę: jie Europos miestams padeda keistis patirtimi, nustatyti geriausią patirtį ir atlikti palyginimus Europos lygmeniu, taip pat suteikia informacijos apie dinamiką miestuose ir jų apylinkėse. Šis rodiklis apskaičiuotas remiantis Europos statistikos sistema surinktais kintamaisiais. Papildoma informacija apie Europos miestų statistiką

Šiame žemėlapyje pavaizduota miesto gyventojų kaita. Duomenys apie Europos miestus surinkti siekiant padėti gerinti gyvenimo mieste kokybę: jie Europos miestams padeda keistis patirtimi, nustatyti geriausią patirtį ir atlikti palyginimus Europos lygmeniu, taip pat suteikia informacijos apie dinamiką miestuose ir jų apylinkėse. Šis rodiklis apskaičiuotas remiantis Europos statistikos sistema surinktais kintamaisiais. Papildoma informacija apie Europos miestų statistiką

Šiame žemėlapyje parodytas gyventojų tankumas, palyginti su šalies vidurkiu, kuris prilyginamas 100-ui. Jei šio rodiklio vertė tam tikrame Europos regione yra mažesnė nei 100, tai reiškia, kad gyventojų tankumas nesiekia šalies vidurkio. Jei šio rodiklio vertė didesnė nei 100, tai reiškia, kad gyventojų tankumas tame regione viršija šalies vidurkį.

Šiame žemėlapyje parodytas gyventojų tankumas Europos pakrantės ir ne pakrantės regionuose. Gyventojų tankumas yra regiono (vidutinio metinio) gyventojų skaičiaus ir regiono (sausumos) ploto (km²) santykis. Jei sausumos plotas nėra žinomas, naudojamas bendras plotas (apimantis ir vidaus vandenis).

Europos gyvenviečių žemėlapyje remiantis palydovinėmis (iš palydovų SPOT5 ir SPOT6 padarytomis) nuotraukomis pavaizduotos Europos žmonių gyvenvietės. Tiksliau sakant, šiame žemėlapyje parodytos procentinės kiekviename teritoriniame vienete užstatyto ploto dalys.

Šiame žemėlapyje parodytas bendras nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius Europos miestuose ir didmiesčiuose. Duomenys apie Europos miestus surinkti siekiant padėti gerinti gyvenimo mieste kokybę: jie Europos miestams padeda keistis patirtimi, nustatyti geriausią patirtį ir atlikti palyginimus Europos lygmeniu, taip pat suteikia informacijos apie dinamiką miestuose ir jų apylinkėse. Šis rodiklis apskaičiuotas remiantis Europos statistikos sistema surinktais kintamaisiais. Papildoma informacija apie Europos miestų statistiką

Šiame žemėlapyje parodyta Europos regionų miesto ir kaimo vietovių tipologija. Daugiau miesto regionuose kaimo gyventojai sudaro mažiau kaip 20proc. visų gyventojų. Tarpiniuose regionuose kaimo gyventojai sudaro 20–50proc. visų gyventojų. Daugiau kaimo regionuose kaimo gyventojai sudaro ne mažiau kaip 50proc. visų gyventojų.

Šiame žemėlapyje parodytas nedarbas įvairiuose Europos regionuose, palyginti su šalies vidurkiu, kuris prilyginamas 100-ui. Jei šio rodiklio vertė regione yra mažesnė nei 100, tai reiškia, kad nedarbas nesiekia šalies vidurkio. Jei šio rodiklio vertė didesnė nei 100, tai reiškia, kad nedarbas tame regione viršija šalies vidurkį.

Šiame žemėlapyje parodytas aukštųjų mokyklų studentų skaičius miestuose. Duomenys apie Europos miestus surinkti siekiant padėti gerinti gyvenimo mieste kokybę: jie Europos miestams padeda keistis patirtimi, nustatyti geriausią patirtį ir atlikti palyginimus Europos lygmeniu, taip pat suteikia informacijos apie dinamiką miestuose ir jų apylinkėse. Šis rodiklis apskaičiuotas remiantis Europos statistikos sistema surinktais kintamaisiais. Papildoma informacija apie Europos miestų statistiką

Angliavandeniliai, pvz., nafta ir gamtinės dujos, yra dabartinės visuomenės pirminės energijos šaltinis. Šie angliavandeniliai iš giliai po jūros dugnu arba žemės paviršiumi esančių nuosėdinių sluoksnių išgaunami naudojant gręžinius. Žemėlapyje parodytos Europos regione esančių jūrinių angliavandenilių gavybos gręžinių vietos ir jų veikimo būsena. Ši informacija parengta sujungus ir suderinus duomenų rinkinius, skelbiamus keliuose ES, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Juodkalnijos šaltiniuose, ir yra kasmet atnaujinama.

Angliavandeniliai, pvz., nafta, gamtinės dujos, anglys ir bitumas, yra dabartinės mūsų visuomenės pirminės energijos šaltinis. Jie susidarė per milijonus metų trukusį organinių medžiagų irimo procesą ir giliai po žemės paviršiumi yra išsidėstę storais nuosėdiniais klodais, vadinamais angliavandenilių telkiniais. Šie telkiniai daugiausia būna prie kontinentinių šelfų, kontinentinių šlaitų, paaukštėjimų ir nedidelių vandenyno baseinų. Šiame žemėlapyje pavaizduotos Europos jūrų regione esančių angliavandenilių telkinių vietos ir dydis.

Praeityje dėl pasikartojančių ledynmečių jūros lygis svyravo daugiau kaip 100m. Dėl to daugybė senovinių kraštovaizdžių, buvusių mūsų protėvių buveinėmis, atsidūrė po vandeniu ir yra nematomi. Šiame žemėlapyje parodyti žinomi topografiniai ir archeologiniai tų apsemtų Europos kraštovaizdžių objektai. Informaciją surinko portalas „EMODnet Geology“, remdamasis įgyvendinant daugelį kitų projektų, pvz., SPLASHCOS, SASMAP ir MEDFLOOD, surinktais duomenimis.

Dugno gilinimas yra grunto kasimas, paprastai vykdomas po vandeniu sekliuose jūrų arba gėlo vandens telkinių plotuose siekiant surinkti ir perkelti dugno nuosėdas uostų ir laivybos kelių platinimo ir (arba) gilinimo, pakrantės performavimo arba apsaugos nuo erozijos ir potvynių tikslais. Šiame žemėlapyje parodytos vietos, kuriose atliekami dugno gilinimo darbai, ir tų darbų tikslas. Ši informacija parengta sujungus ir suderinus duomenų rinkinius, skelbiamus keliuose ES šaltiniuose.

Kontūrinės linijos arba izobatos (t.y. žemėlapyje nubrėžtos menamos linijos, jungiančios visus taškus, kurie yra vienodame gylyje vandens paviršiaus atžvilgiu) braižomos remiantis vidutiniu dugno gyliu ir yra povandeninis topografiniuose žemėlapiuose braižomų linijų atitikmuo. Šiame žemėlapyje rodomos šių gylių kontūrinės linijos: 50m, 100m, 200m, 500m, 1000m, 2000m ir 5000m.

Angliavandeniliai, pvz., nafta ir gamtinės dujos, yra dabartinės visuomenės pirminės energijos šaltinis. Naftos ir dujų bendrovės ieško šių angliavandenilių (žvalgymas) ir juos išgauna (eksploatavimas) iš nuosėdinių sluoksnių, esančių giliai po jūros dugnu arba žemės paviršiumi. Kadangi jūros regionai, kuriuose yra angliavandenilių, yra kontroliuojami nacionalinių vyriausybių, naftos ir dujų bendrovės turi gauti leidimą šiems ištekliams žvalgyti ir eksploatuoti. Šiame žemėlapyje parodyti Europos regione galiojantys angliavandenilių gavybos jūroje leidimai. Ši informacija parengta sujungus ir suderinus duomenų rinkinius, skelbiamus keliuose ES ir ne ES šaltiniuose, ir yra kasmet atnaujinama.

Jūros dugno nuosėdos, pvz., smėlis ir žvyras, yra naudingos statybinės medžiagos. Be to, jas galima naudoti paplūdimiams atkurti ir apsaugoti nuo kranto erozijos. Šiame žemėlapyje parodytos vietos, kuriose kasamos jūrinės nuosėdos, ir galutiniai iškastų medžiagų naudojimo būdai. Ši informacija parengta sujungus ir suderinus duomenų rinkinius, skelbiamus keliuose ES ir ne ES šaltiniuose, ir yra kasmet atnaujinama.

Uolienos litologija yra jos fizinių charakteristikų apibūdinimas, pvz., spalva, tekstūra, grūdelių dydis arba mineralinė sudėtis. Tai gali būti išsamus apibūdinimas arba suvestinė informacija apie bendrą fizinį uolienos pobūdį. Šiame žemėlapyje pateikiama Europos jūrų regiono jūros dugno uolienų sluoksnių litologija.

Nuosėdos yra dalelių, pvz., žvyro, smėlio ir molio, taip pat kiaukutų, gniutulų ir kt. biologinių medžiagų, sankaupos. Kai šios nuosėdos užberiamos ir suslegiamos, iš jų susiformuoja nuosėdinės uolienos. Šiame žemėlapyje parodytos įvairiose mėginių ėmimo vietose aptiktų jūros dugno nuosėdų savybės.

Nuosėdos yra dalelių, pvz., žvyro, smėlio ir molio, taip pat kiaukutų ir panašios biologinės medžiagos, sankaupos. Greitis, kuriuo šios nuosėdos kaupiasi jūros dugne, gali būti labai skirtingas ir priklauso nuo vietos: greičiausiai nuosėdos kaupiasi prie upių žiočių, lėčiausiai – giliame vandenyno dugne. Šiame žemėlapyje parodytas jūros dugno nuosėdų kaupimosi greitis įvairiose Europos jūrų regiono vietose. Šis greitis nustatytas datuojant nuosėdų susidarymo laikotarpį arba apytiksliai apskaičiuotas remiantis akustiniais seisminiais ir nuosėdų šerdies duomenimis.

Stratigrafija yra per laiką susidariusių uolienų sluoksnių (klodų) sekos apibūdinimas. Remdamiesi Žemės stratigrafija, geologai jos istoriją suskirstė į hierarchinių laikotarpių sistemą, vadinamą geologine laiko skale. Šiame žemėlapyje parodytas Europos jūrų regiono jūros dugną sudarančių uolienų sluoksnių geologinis amžius.

Nuosėdos yra dalelių, pvz., žvyro, smėlio ir dumblo, sankaupos. Kai šios nuosėdos užberiamos ir suslegiamos, iš jų susiformuoja nuosėdinės uolienos. Jūros dugną dengiančios nuosėdos vadinamos jūros dugno substratu. Šiame žemėlapyje 1:250000 masteliu rodomas Europos jūrų regiono jūros dugno substratas, pagal Folko klasifikavimo sistemą suskirstytas į penkias jūros dugno substrato kategorijas, taip pat išskiriant papildomą uolienų ir riedulių kategoriją.

Polimetalinės konkrecijos, dar vadinamos manganingomis plutelėmis, yra jūros dugne susidarančios uolinės konkrecijos, kuriose yra daug vertingų metalų, pvz., geležies, mangano, nikelio, vario ir kobalto. Šių metalų taip pat randama sulfidinėse nuosėdose – sieros turinčiuose mineraluose, jūros dugne susidarančiuose netoli vulkaninių plyšių. Šiame žemėlapyje rodomos įvairiose mėginių ėmimo vietose aptiktų šių jūros gelmių mineralinių išteklių buvimo vietos.

Nuošliaužos yra žemės judėjimas (pvz., uolų nuolaužų griūtys, lavinos, giluminis šlaitų suirimas) ir paviršinių nuoplovų srautai. Šie reiškiniai gali vykti ir po vandeniu – tuomet jie vadinami povandeninėmis nuošliaužomis. Šiame žemėlapyje pavaizduotos įvairių rūšių povandeninės nuošliaužos, aptinkamos ant jūros dugno arba po juo, taip pat atodangose. Ši informacija surinkta pagal įvairius nacionalinius ir regioninius žemėlapių rengimo projektus ir iš literatūros.

Povandeniniai vulkanai yra povandeniniai Žemės paviršiaus plyšiai arba įtrūkiai, per kuriuos gali išsiveržti magma. Daug povandeninių vulkanų yra netoli tektoninių plokščių judėjimo zonų. Daugelis povandeninių vulkanų yra giliai jūrose ir vandenynuose, tačiau jų yra ir sekliuose vandenyse, o tokiose vietose išsiveržusi medžiaga gali būti išmesta į atmosferą. Šiame žemėlapyje parodyta Europos jūrų regiono povandeninių vulkanų vietos ir morfologija.

Po jūros dugnu esančiuose nuosėdų ir uolienų sluoksniuose yra vandens, taip pat kitų takiųjų medžiagų, pvz., naftos, metano, anglies dioksido ir dujų, susidariusių yrant organinei medžiagai. Šios vadinamosios povandeninės takiosios medžiagos yra veikiamos aukšto slėgio, dėl to jos lūžiais ir įtrūkiais juda jūros dugno link. Pasiekusios jūros dugną, jos išteka į vandens storymę – šis procesas vadinamas takiųjų medžiagų išsiskyrimu. Tuo atveju, kai nuosėdos susimaišo su šiomis takiosiomis medžiagomis, susidaro aukšto slėgio veikiamas dumblas, kuris gali išsiveržti per jūros dugną, sukurdamas dumblo vulkaną. Šiame žemėlapyje parodytos tokio takiųjų medžiagų išsiskyrimo vietos ir nevulkaninės kilmės dumblo vulkanai. Informacija surinkta pagal įvairius nacionalinius ir regioninius žemėlapių rengimo projektus ir iš literatūros.

Tektonine informacija apibūdinama Žemės plutos struktūra ir judėjimas ir paaiškinama daugelis geologinių procesų, pvz., kalnų formavimasis, vulkanizmas ir žemės drebėjimai. Sprūdžių linijos yra įtrūkiai, dalijantys viena kitos atžvilgiu judančias plutos dalis. Šiame žemėlapyje pavaizduotos Europos jūrų regiono sprūdžių linijos.

Šiame žemėlapyje 1/16 minutės kampo (apie 115m) raiška pateikiama Europos regiono batimetrinė informacija, t.y. vidutinis vandens storymės gylis, ir sausumos arba žemyninių teritorijų topografinė informacija. Batimetrinis žemėlapis parengtas remiantis atskirais batimeriniais tyrimais ir jungtiniais skaitmeniniais reljefo duomenimis ir modeliais.

Šiame žemėlapyje parodytas Posidonia oceanica (dažnai vadinamos Neptūno žole) – Viduržemio jūrai būdingos jūrų žolių rūšies – paplitimas. Ši jūrų žolė po vandeniu auga pievomis, o šios yra svarbi ekosistemos dalis. Jos vaisiai laisvai plūduriuoja vandenyje ir Italijoje yra vadinami jūros alyvuogėmis (it. l'oliva di mare) Iš jos lapų susiformavę skaidulinės medžiagos rutuliukai, vadinamieji egagropili, išplaunami į gretimas pakrantes.

Šiame žemėlapyje pavaizduotos klasifikuotos visų Europos vandenų, kurie įtraukiami į „EMODnet“ plataus masto jūros dugno buveinių modelį („EUSeaMap“), biologinės zonos. Tai vienas iš kelių buveinių deskriptorių, naudojamų galutiniam buveinės tipui apibrėžti. Biologinės zonos nustatomos naudojant įvairius fizinius kintamuosius ir pakaitinius rodiklius.

Šiame žemėlapyje pateiktas Europos jūrų prognozuojamasis EUNIS jūros dugno buveinių žemėlapis. Rengiant šį žemėlapį atitinkamais atvejais taikyta EUNIS2007-11 klasifikavimo sistema ir naudoti patys detaliausi pagal modelį numatyti klasifikavimo lygiai. EUNIS buveinių klasifikavimo sistema yra išsami europinė sistema, padedanti visoje Europoje teikti suderintus aprašymus ir suderintai rinkti duomenis taikant buveinių identifikavimo kriterijus. Tais atvejais, kai atitinkamos EUNIS buveinės nėra arba trūksta duomenų, į klasifikavimo sistemą įtrauktą papildomų buveinių. Šis modelis apima tik sublitoralės zoną; dėl didelio litoralės zonos kintamumo, išsamių substrato duomenų trūkumo ir modelio tikslumo tokiu lygiu prognozuoti litoralės buveines yra sunku.

Šiame žemėlapyje parodytas sumodeliuotas teritorinis kalkingųjų jūros dumblių sąžalynų paplitimas Viduržemio jūros dugne. Šie biologiniai dariniai yra tipiški Viduržemio jūros povandeniniai kraštovaizdžiai, sudarantys prieblandos sąlygomis augančias koralinių dumblių sistemas. Jie susidaro dėl dumblių ir gyvūnų-statybininkų statybinės veiklos ir kartu vykstančių fizinių ir biologinių irimo procesų. Dėl savo dydžio, biologinės įvairovės ir produktyvumo kalkingųjų jūros dumblių buveinės yra vienos svarbiausių Viduržemio jūros ekosistemų ir yra laikomos labai svarbiomis tiek žuvininkystės, tiek anglies dioksido reguliavimo požiūriu.

Šiame žemėlapyje pavaizduotas sumodeliuotas teritorinis koralinės kilmės atodangų ir kalkinių jūros dumblių buveinių paplitimas Viduržemio jūros dugne. Šie biologiniai dariniai yra tipiški Viduržemio jūros povandeniniai kraštovaizdžiai, sudarantys prieblandos sąlygomis augančias koralinių dumblių sistemas. Jie susidaro dėl dumblių ir gyvūnų-statybininkų statybinės veiklos ir kartu vykstančių fizinių ir biologinių irimo procesų. Dėl savo dydžio, biologinės įvairovės ir produktyvumo koralinės kilmės buveinės ir kalkinių jūros dumblių buveinės yra vienos svarbiausių Viduržemio jūros ekosistemų ir yra laikomos labai svarbiomis tiek žuvininkystės, tiek natūralios anglies sekvestracijos požiūriu.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas amerikinių paltusinių plekšnių (Hippoglossoides platessoides) buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas atlantinių menkių (Gadus morhua) buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas baltųjų akmeninių koralų (Lophelia pertusa) buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas baltųjų koralų (Madrepora oculata) buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas bukasnukių ilgauodegių grenadierių (Coryphaenoides rupestris) buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas gelminių ilgažiomenių ešerių (Sebastes mentella) buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas juodųjų paltusų (Reinhardtius hippoglossoides) buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas melsvažiočių ešerių (Helicolenus dactylopterus) buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas rūšies Acanella arbuscula koralų buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas rūšies Acanthogorgia armata koralų buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas rūšies Desmophyllum dianthus koralų buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Prognozuojama, kad klimato kaita jūros gelmių aplinkai klimato kaita turės didelių pasekmių, tokių kaip jūros vandens rūgštėjimas, atšilimas, deguonies kiekio mažėjimas ir sumažėjęs maisto pakankamumas jūros dugne. Prognozuojama, kad dėl minėtų pokyčių kils pavojus daugybei komercinių giliavandenių žuvų, šaltųjų vandenų koralų rifų ir jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms. Žemėlapyje parodytas prognozuojamas rūšies Paragorgia arborea koralų buveinių nykimo, išsaugojimo (prieglobsčio teritorijų) ir įtvirtinimo mastas ateityje (2081–2100m.) pagal įprastą klimato kaitos scenarijų. Tyrimas, kurį vykdant yra teikiami šie duomenys, yra programos „Horizontas 2020“ projekto ATLAS– Europos transatlantinio vertinimo ir giliavandenėmis ekosistemomis grindžiamo teritorijų valdymo plano– dalis.

Šiame žemėlapyje pateikiamas prognozuojamasis Europos jūrų dugno buveinių žemėlapis. Rengiant šį žemėlapį remtasi klasifikuotų buveinių deskriptoriais, pagal kuriuos nustatyta galutinė buveinė. Kai buvo tinkama, taikyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nustatyta vyraujančių buveinių klasifikavimo sistema, prireikus agreguojant modelio rezultatus. Jūrų strategijos pagrindų direktyva priimta 2008m. birželio 17d. Jos tikslas– visoje Europoje užtikrinti veiksmingesnę jūros aplinkos apsaugą.

Šiame žemėlapyje pateikiama Europos tarptautinės vandenynų biogeografinės informacijos sistemos (EurOBIS) duomenų bazėje skelbiama informacija apie jūros paukščių stebėjimus. Tarptautinės vandenynų biogeografinės informacijos sistemos (OBIS) Europos centras skelbia jūrinių rūšių paplitimo duomenis, surinktus Europos jūrų vandenyse arba Europos mokslininkų surinktus ne Europos jūrų vandenyse.

Šiame žemėlapyje, remiantis Europos vandenynų biogeografinės informacijos sistemoje (EurOBIS) surinkta informacija, parodytas rūšių ir jų stebėjimų skaičius kiekviename jūrų regione. Tarptautinės vandenynų biogeografinės informacijos sistemos (OBIS) Europos centras skelbia jūrinių rūšių paplitimo duomenis, surinktus Europos jūrų vandenyse arba Europos mokslininkų surinktus ne Europos jūrų vandenyse.

Šiame žemėlapyje parodyta Acartia, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose pavasarį. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Acartia, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose rudenį. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Acartia, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose vasarą. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Acartia, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose žiemą. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Calanus finmarchicus, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose pavasarį. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Calanus finmarchicus, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose rudenį. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Calanus finmarchicus, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose vasarą. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Calanus finmarchicus, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose žiemą. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Temora longicornis, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose pavasarį. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Temora longicornis, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose rudenį. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Temora longicornis, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose vasarą. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Šiame žemėlapyje parodyta Temora longicornis, vienos iš kopepodų (zooplanktono) rūšių, gausa Europos jūrose žiemą. Duomenys apie gausą surinkti naudojant nuolatinį planktono registratorių. Kopepodas yra tam tikros rūšies zooplanktonas, planktoninis vėžiagyvis, tolimas krevečių ir krabų giminaitis. Šie smulkūs vėžiagyviai yra labiausiai paplitusi zooplanktono rūšis ir pagrindiniai organizmai, kuriais minta smulkios žuvys.

Pasaulinės jūros paviršiaus temperatūros regioninė tendencija (Celsijaus laipsniais (ºC) per metus) apskaičiuojama naudojantis „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslauga. Jūros paviršiaus temperatūra yra vienas iš esminių su klimatu susijusių kintamųjų, apibrėžtų pasaulinėje klimato stebėjimo sistemoje, reikalingų pasaulio klimato padėčiai stebėti ir apibūdinti.

Iš laiko eilučių matyti, kad vidutinė pasaulinė jūros paviršiaus temperatūra nuo XXa. dešimtojo dešimtmečio pradžios pakilo daugiau kaip 0,3ºC ir toliau kyla precedento neturinčiu greičiu– 0,014 ± 0,001ºC per metus. Per pastaruosius ketverius metus buvo užfiksuota šilčiausia nuo registravimo pradžios vandenyno paviršiaus temperatūra.

Jūros paviršiaus temperatūra kyla nevienodai, todėl kai kuriems regionams kyla didesnė grėsmė nei kitiems. Žemėlapyje rodomas vidutinės jūros paviršiaus temperatūros tendencijų pasauliniame vandenyne erdvinis pasiskirstymas nuo 1993m. Iš žemėlapio matyti, kad 1993–2018m. didžiojoje pasaulio dalyje vyko atšilimas. Viena iš šios tendencijos išimčių yra Šiaurės Atlantas, ypač regionas į pietus nuo Grenlandijos, kur stebima atšalimo tendencija.

Šis jūros paviršiaus temperatūros vandenyne stebėsenos rodiklis grindžiamas Europos kosmoso agentūros (EKA), jūros paviršiaus temperatūros (angl. sea surface temperature, SST) ir kovos su klimato kaita iniciatyvos (angl. Climate Change Initiative, CCI) ir „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos (C3S) kasdien atliekama pasaulinio klimato SST analize, kurią galima rasti „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslaugos kataloge.

Pasaulinio vidutinio jūros lygio regioninė tendencija (milimetrais per metus) nustatoma taikant „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslaugą. Jūros lygis kyla dėl šiltėjančių vandenynų ir nykstančios sausumos ledo masės. Šildomas vanduo plečiasi, o apie 30proc. dabartinio pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimo galima sieti vien tik su šiuo šiluminiu plėtimusi. Jūros lygio kilimas gali labai paveikti žmonių populiaciją pakrančių ir salų regionuose, taip pat gamtinę aplinką, pavyzdžiui, jūrų ekosistemas.

Iš laiko eilučių matyti, kad nuo XXa. dešimtojo dešimtmečio pradžios pasaulinis vidutinis jūros lygis pakilo daugiau kaip 8cm ir kasmet toliau kyla po 3,3mm. Nauji skaičiavimai rodo, kad pasaulinis vidutinis jūros lygis kyla vis sparčiau – 0,12 ± 0,073mm per metus pagreičiu.

Jūros lygis kyla nevienodai, todėl kai kuriems regionams gresia didesnis pavojus nei kitiems. Žemėlapyje pavaizduotas jūros lygio kitimo tendencijų teritorinis pasiskirstymas nuo 1993m. Jame parodyta, kad jūros lygis kyla didžiojoje pasaulinio vandenyno dalyje, tačiau esama didelių skirtumų– pvz., tokiuose regionuose kaip Ramiojo vandenyno vakarinė atogrąžų dalis amplitudė siekia iki +8mm per metus. Šioje teritorijoje regionines tendencijas daugiausia lemia šiluminis plėtimasis. Jūros lygio regioninės tendencijos matavimo neapibrėžtis yra 2–3mm per metus, o reikšmės priklausomai nuo regiono siekia vos 0,5mm per metus arba net 5,0mm per metus.

Šis jūros lygio vandenyne stebėsenos rodiklis gaunamas iš sistemos DUACS delsos trukmės (DT-2018 versija). Šie produktai platinami teikiant „Copernicus“ klimato kaitos stebėsenos paslaugą ir juos taip pat galima rasti „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslaugos kataloge.

Europos vandenynai, jūros ir pakrantės yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos variklių, padedančių kurti darbo vietas ir vertę. Mėlynoji ekonomika yra ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis ir apimanti labai įvairius tarpusavyje susijusius susiformavusius ir besiformuojančius sektorius. Šiame žemėlapyje pateikiama informacija apie užimtumą, susijusį su jūrų gyvųjų išteklių gavyba (t.y. žvejyba ir akvakultūra) ir komercializavimu Europos Sąjungoje. Jame pavaizduota kiekvienoje valstybėje narėje šiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus procentinė dalis, palyginti su bendru mėlynosios ekonomikos sektoriuose dirbančių darbuotojų skaičiumi. Pagal kiekvieną šalį galite rasti informaciją apie užimtumą kiekviename subsektoriuje (akvakultūros, apgyvendinimo, žvejybos, perdirbimo ir platinimo), bendro užimtumo jūrų gyvųjų išteklių sektoriuje pokyčius nuo 2009m. ir tikslų kiekvienais metais šiame sektoriuje dirbusių asmenų skaičių.

Duomenų savininkas: Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD

Peržiūrėti suvestines

Europos vandenynai, jūros ir pakrantės yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos variklių, padedančių kurti darbo vietas ir vertę. Mėlynoji ekonomika yra ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis ir apimanti labai įvairius tarpusavyje susijusius susiformavusius ir besiformuojančius sektorius. Šiame žemėlapyje pateikiama užimtumo informacija, susijusi su Europos Sąjungos jūrų transporto sektoriumi. Jame pavaizduota procentinė šiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus dalis, palyginti su bendru mėlynosios ekonomikos sektoriuose dirbančių darbuotojų skaičiumi. Pagal kiekvieną valstybę narę galite rasti informaciją apie užimtumą kiekviename subsektoriuje (jūrų ir pakrančių vandenų transporto, vidaus vandenų transporto, nuomos), bendro užimtumo šiame sektoriuje pokyčius nuo 2009m. ir kiekvienais metais šiame sektoriuje dirbusių asmenų skaičių.

Duomenų savininkas: Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD

Peržiūrėti suvestines

Europos vandenynai, jūros ir pakrantės yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos variklių, padedančių kurti darbo vietas ir vertę. Mėlynoji ekonomika yra ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis ir apimanti labai įvairius tarpusavyje susijusius susiformavusius ir besiformuojančius sektorius. Šiame žemėlapyje pateikiama užimtumo informacija, susijusi su Europos Sąjungos laivų statybos ir remonto sektoriumi. Jame pavaizduota procentinė šiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus dalis, palyginti su bendru mėlynosios ekonomikos sektoriuose dirbančių darbuotojų skaičiumi. Pagal kiekvieną valstybę narę galite rasti informaciją apie užimtumą kiekviename subsektoriuje (laivų statybos, remonto, įrangos, mechanizmų), bendro užimtumo šiame sektoriuje raidą nuo 2009m. ir tikslų kiekvienais metais šiame sektoriuje dirbusių asmenų skaičių.

Duomenų savininkas: Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD

Peržiūrėti suvestines

Europos vandenynai, jūros ir pakrantės yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos variklių, padedančių kurti darbo vietas ir vertę. Mėlynoji ekonomika yra ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis ir apimanti labai įvairius tarpusavyje susijusius susiformavusius ir besiformuojančius sektorius. Šiame žemėlapyje pateikiama užimtumo informacija, susijusi su Europos Sąjungos mineralinių žaliavų, naftos ir dujų jūrinės gavybos sektoriumi. Jame pavaizduota procentinė šiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus dalis, palyginti su bendru mėlynosios ekonomikos sektoriuose dirbančių darbuotojų skaičiumi. Pagal kiekvieną šalį galite rasti informaciją apie užimtumą kiekviename subsektoriuje (gavybos ir pagalbinės veiklos), bendro užimtumo šiame sektoriuje raidą nuo 2009m. ir kiekvienais metais šiame sektoriuje dirbusių asmenų skaičių.

Duomenų savininkas: Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD

Peržiūrėti suvestines

Europos vandenynai, jūros ir pakrantės yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos variklių, padedančių kurti darbo vietas ir vertę. Mėlynoji ekonomika yra ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis ir apimanti labai įvairius tarpusavyje susijusius susiformavusius ir besiformuojančius sektorius. Šiame žemėlapyje pateikiama užimtumo informacija, susijusi su Europos Sąjungos pakrančių turizmo sektoriumi. Kalbant konkrečiau, šiame žemėlapyje pateikiama informacija apie kiekvienoje valstybėje narėje šiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus procentinę dalį, palyginti su bendru mėlynosios ekonomikos sektoriuose dirbančių darbuotojų skaičiumi. Pagal kiekvieną šalį galite rasti informaciją apie užimtumą kiekviename subsektoriuje (apgyvendinimo, transporto ir kt.), bendro užimtumo pakrančių turizmo sektoriuje pokyčius nuo 2009m. ir tikslų kiekvienais metais pakrančių turizmo sektoriuje dirbusių asmenų skaičių.

Duomenų savininkas: Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD

Peržiūrėti suvestines

Europos vandenynai, jūros ir pakrantės yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos variklių, padedančių kurti darbo vietas ir vertę. Mėlynoji ekonomika yra ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis ir apimanti labai įvairius tarpusavyje susijusius susiformavusius ir besiformuojančius sektorius. Šiame žemėlapyje pagal kiekvieną valstybę narę pateikiama informacija apie bendrą užimtumą Europos Sąjungos pagrindiniuose susiformavusiuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose (pakrančių turizmo, jūrų gyvųjų išteklių, jūrų negyvųjų išteklių, uostų veiklos, laivų statybos ir remonto, jūrų transporto). Jame rodoma procentinė mėlynosios ekonomikos srityje dirbančių asmenų skaičiaus dalis, palyginti su bendru užimtų gyventojų skaičiumi, o pagal kiekvieną šalį galite rasti informaciją apie užimtumą kiekviename sektoriuje ir visos mėlynosios ekonomikos raidą nuo 2009m.

Duomenų savininkas: Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD

Peržiūrėti suvestines

Europos vandenynai, jūros ir pakrantės yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos variklių, padedančių kurti darbo vietas ir vertę. Mėlynoji ekonomika yra ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis ir apimanti labai įvairius tarpusavyje susijusius susiformavusius ir besiformuojančius sektorius. Šiame žemėlapyje pateikiama užimtumo informacija, susijusi su Europos Sąjungos uostų, sandėliavimo ir vandens statinių statybos sektoriumi. Jame parodyta procentinė šiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus dalis, palyginti su bendru mėlynosios ekonomikos sektoriuose dirbančių darbuotojų skaičiumi. Pagal kiekvieną šalį galite rasti informaciją apie užimtumą kiekviename subsektoriuje (krovinių tvarkymo, sandėliavimo, vandens statinių statybos, aptarnavimo veiklos), bendro užimtumo šiame sektoriuje raidą nuo 2009m. ir kiekvienais metais šiame sektoriuje dirbusių asmenų skaičių.

Duomenų savininkas: Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD

Peržiūrėti suvestines

Europos jūrų atlasas yra išverstas į 24 kalbas. Kiekvienai atlaso kalbai atstovauja po vieną ambasadorių. Per 2020m. rugsėjo mėn. – 2021m. rugsėjo mėn. vykdytą komunikacijos kampaniją šie ambasadoriai paaiškino, kodėl vandenynas jiems yra svarbus ir kodėl visi turėtume rūpintis vandenynais ir jūromis. Tarp ambasadorių yra Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė Charlina Vitcheva, už politiką atsakingas Europos Komisijos pareigūnas Māris Stuļğis, įvairių Europos Sąjungos valstybių narių valdžios institucijų atstovai, institutų ir akvariumų direktoriai, mokslininkai, NVO koordinatoriai, banglentininkas, kapitonas, nardytojas ir „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinto restorano virtuvės šefas. Ištyrinėkite žemėlapį ir sužinokite, kas šie žmonės, taip pat atsidariusiame lange pasiskaitykite jų mintis apie vandenynus ir jūras. Atkreipkite dėmesį, kad ambasadoriai suskirstyti pagal šalis, kuriose kalbama jų atstovaujama kalba.

Europos mėlynųjų mokyklų tinklas yra platformos „EU4Ocean“ koalicijos dalis. Juo siekiama įkvėpti mokytojus, mokyklų vadovus arba švietimo tarnybų darbuotojus paraginti vaikų darželių auklėtinius, pradinių, pagrindinio ir vidurinio ugdymo ir technikos arba profesinių mokyklų moksleivius priimti „Find the Blue“ iššūkį ir parengti projektą, kuris susietų juos su vandenynu ar jūra.

Jaunieji vandenyno gynėjai yra 16–30 metų jaunieji projektų vykdytojai. Europos Komisija pripažino ir akreditavo jų projektus, padedančius įgyvendinti prasmingus ir ilgalaikius vandenynui naudingus pokyčius.

Platformos „EU4Ocean“ žinių apie vandenynus koalicija jungia įvairias organizacijas, projektus ir asmenis, kurie prisideda prie žinių apie vandenynus plėtojimo ir tvaraus vandenynų valdymo. Šia Europos Komisijos remiama ir pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdoma įtraukia iniciatyva siekiama suvienyti europiečių balsus, kad vandenynai taptų visų rūpesčiu. Koaliciją sudaro trys komponentai: žinių apie vandenynus plėtojimo iniciatyvose dalyvaujančių organizacijų ir asmenų platforma, Europos jaunimo forumas vandenynų klausimais ir Europos mėlynųjų mokyklų tinklas.
Platformoje „EU4Ocean“ dalyvauja labai įvairūs suinteresuotieji subjektai iš jūros mokslinių tyrimų, mokslo ir politikos, mėlynosios ekonomikos pramonės ir privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, meno, švietimo, jaunimo ir žiniasklaidos sričių. Platforma apima įvairius lygmenis, pradedant vietos ir nacionalinėmis organizacijomis ir baigiant regioninėmis jūrų ir Europos iniciatyvomis. Platformos narių puslapiai.

Platformos nariai gali dalytis idėjomis, kurti partnerystes ir bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas labiau koordinuotas požiūris į žinių apie vandenynus gilinimą Europoje, ir plėtoti konkrečią veiklą, kuria būtų skatinamas realus visuomenės informuotumas, įsitraukimas ir duodamas postūmis imtis veiksmų bei pokyčių. Nariai yra suburiami į tris darbo grupes (DG) pagal šias temas: klimatas ir vandenynas, iš vandenyno gaunamas maistas ir sveikas bei švarus vandenynas. Daugiau informacijos.

Šiame edukaciniame žemėlapyje rasite užduoties „Būk mokslininku! Klimato kaitos jūroje ir vandens keliuose kartografavimas“ rezultatus. Šią užduotį 2022m. pateikė koalicija „Švietimas klimato labui“ ir Europos jūrų atlaso komanda. Teikti duomenis naujam atlaso žemėlapiui buvo pakviestos visos Europos mokyklos. Iššūkį sudarė 7 etapai. Per pirmuosius du etapus dalyviai galėjo susipažinti, kaip atlasas veikia. Tada mokytojai balsavo už rengiamo žemėlapio temą: vandens paviršiaus temperatūrą jūrose, upėse, ežeruose arba tvenkiniuose. Mokyklos galėjo matuoti vandens temperatūrą skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Matavimų rezultatus ir visą būtiną susijusią informaciją (pvz., mokyklos/ grupės pavadinimą, vietos, kurioje buvo atliktas matavimas, geografines koordinates, matavimo datą ir laiką, temperatūros matavimo metodą ir t.t.) jos pateikė duomenų rinkimo etapu (jis baigėsi 2023m. kovo 31d.) užpildydamos internetinę formą. Atlikdami užduotį, mokiniai įgijo žinių apie tai, kaip duomenys renkami, suderinami ir vizualizuojami ir kaip jais dalijamasi. Kaip mokyklos matavo vandens temperatūrą? Daugelis mokyklų naudojo paprastą termometrą, tačiau Atlaso komanda sulaukė duomenų ir iš mokyklų, kurios, bendradarbiaudamos su Pasaulinio vandenyno stebėjimo partnerystės organizacija (POGO) ir organizacija Educational Passages, sukonstravo ir į jūrą paleido mažus laivelius su sumontuotais temperatūros jutikliais. Naudodamiesi šiuo žemėlapiu dabar visi gali gauti prieigą prie mokyklų surinktų duomenų. Juo, kaip mokomąja medžiaga, gali naudotis ne tik minėtos mokyklos, bet ir kitos mokyklos, ir visi, kuriems tai įdomu! Dėkojame visoms dalyvavusioms mokykloms ir POGO bei „Educational Passages“ organizacijoms už puikų indėlį!

Šiame žemėlapyje parodytos aukštadažnių radarų vietos. Šią informaciją beveik realiuoju laiku teikia portalas „EMODnet Physics“. Aukštadažniai radarai įrengiami sausumoje; jie, naudodami tolimojo stebėjimo priemones, matuoja paviršinių srovių greičių laukus netoli kranto. Taip gaunamų paviršiaus diagramų raiška yra gerokai didesnė nei taikant anksčiau taikytus metodus, pvz., tėkmės greitmačius. Naudojant aukštadažnių radarų sistemą beveik realiuoju laiku galima rengti ištisų srovių laukų žemėlapius (t.y. nustatyti jūros vandens tėkmės greitį (m/s) ir jūros vandens tėkmės greičio kryptį (laipsniais). Ši informacija yra naudinga jūrų transportui: turint žinių apie sroves galima sumažinti degalų sąnaudas ir, atitinkamai, gabenimo išlaidas. Ateityje, atsižvelgiant į didžiules galimybes sroves naudoti elektrai gaminti, bus galima gaminti elektros energiją panaudojant jūros srovių kinetinę energiją.

Dreifuojantieji plūdurai yra okeanografinės priemonės, automatiškai renkančios vandenynų aplinkos duomenis. Jie laisvai dreifuoja ir juda priklausomai nuo vandens srovių ir turi jutiklius. Plūduruose sumontuotos autonominės matavimo sistemos suteikia galimybę matuoti įprastus okeanografinius parametrus (temperatūrą, druskingumą, sroves), o tam tikrais atvejais ir kitus parametrus, pvz., drumstumą, deguonies kiekį ir chlorofilo fluorescenciją. Šių stebėjimų duomenys perduodami per palydovą, nedelsiant panaudojami prognozėms gerinti ir saugumui jūroje didinti, be to, su jais galima susipažinti per atvirųjų jūrų duomenų iniciatyvas, tokias kaip portalas „EMODnet“. Šią pasaulinę duomenų rinkimo veiklą koordinuoja Plūdurais renkamų duomenų bendradarbiavimo grupė (angl. Data Buoy Cooperation Panel, DBCP). Šiame žemėlapyje parodytos praėjusio mėnesio pasaulinio dreifuojančiųjų plūdurų tinklo trajektorijos.

Šiame žemėlapyje parodytos šiuo metu pasaulio jūrose ir vandenynuose dreifuojančių plūdurų vietos. Šiuos duomenis beveik realiuoju laiku teikia portalas „EMODnet Physics“. Dreifuojantysis plūduras yra tam tikro tipo okeanografinė priemonė, automatiškai renkanti jūrų ir vandenynų aplinkos duomenis. Jis laisvai dreifuoja ir juda priklausomai nuo vandens srovių ir turi jutiklius. Plūduruose sumontuotos autonominės matavimo sistemos suteikia galimybę matuoti įprastus okeanografinius parametrus (temperatūrą, druskingumą, sroves), o tam tikrais atvejais ir kitus parametrus, pvz., drumstumą, deguonies kiekį ir chlorofilo fluorescenciją). Pavyzdžiui, ant bangų plūduriuojantys plūdurai naudojami paviršinio vandens judėjimui bangų virtine matuoti. Bangų virtinė išanalizuojama siekiant gauti tokius statistinius duomenis kaip bangos aukštis ir periodas, taip pat bangų kryptis. Šie duomenys yra svarbūs norint išsiaiškinti vandenyno dinamiką, juos taip pat galima panaudoti kompiuteriniuose modeliuose vandenyno kaitai numatyti ir prognozuoti.

Šiame žemėlapyje pavaizduotos pasaulio jūrose ir vandenynuose esančių įrangos tvirtinimo platformų vietos. Duomenis teikia portalas „EMODnet Physics“. Įrangos tvirtinimo platformos yra stacionarios konstrukcijos, kurios gali būti naudojamos vandenynui stebėti, pradedant jūros paviršiumi ir baigiant jūros dugnu. Tvirtinamieji lynai gaminami iš storos vielos ir virvių; jie vandens storymėje laikomi naudojant įvairių rūšių plūdurus, pvz., stiklo rutulius ir sintaktinių putų plūdes. Prie įrangos tvirtinimo platformos tvirtinami įvairūs prietaisai, jutikliai ir mėginių rinktuvai, skirti fiziniams, cheminiams ir biologiniams vandenyno parametrams matuoti. Kai kurie jutikliai yra automatizuoti – jie duomenis surenka ir perduoda per kelias valandas. Iš automatizuotų jutiklių galima paminėti laidumo, temperatūros ir gylio (angl. CTD) jutiklius, tėkmės greitmačius (pvz., doplerinius hidrometrinius suktukus arba atvirkštinio rotoriaus tipo tėkmės greitmačius) ir kai kuriuos cheminius jutiklius, pvz., chlorofilo a, kaip pakaitinio kintamojo fitoplanktonui stebėti. Kitomis priemonėmis imami vandens mėginiai (pvz., fitoplanktonui, mikroskopiniams augalams rinkti) arba gaudomos organinės medžiagos, krintančios ant jūros dugno (pvz., nuosėdų gaudyklės). Įrangos tvirtinimo platformos pakrančių vandenyse ir atvirame vandenyne gali būti laikomos ilgą laiką, pvz., ne trumpiau kaip vienus metus, kaip energijos šaltinį naudojant šarminių arba ličio baterijų rinkinius. Jutikliams ir mėginių rinktuvams reikia reguliarios, pvz., kasmetinės, priežiūros; ją dažnai atlieka mokslinių tyrimų laivai.

Šiame žemėlapyje parodytos povandeninių žvalgomųjų laivelių vietos pasaulio jūrose ir vandenynuose. Šią informaciją beveik realiuoju laiku teikia portalas „EMODnet Physics“. Povandeninis žvalgomasis laivelis yra okeanografinė priemonė, automatiškai renkanti vandenynų duomenis ir vykdanti jūrų stebėseną. Žvalgomieji laiveliai po vandenį plaukioja dantyta trajektorija – įstrižai kyla aukštyn, o paskui įstrižai leidžiasi žemyn. Juose paprastai būna sumontuoti įvairūs jutikliai, kurie atlieka matavimus, pvz., temperatūros, laidumo (druskingumui apskaičiuoti), srovių, chlorofilo fluorescencijos (kaip pakaitinio kintamojo fitoplanktonui stebėti), atgalinės optinės sklaidos, dugno gylio ir (kartais) atgalinės akustinės sklaidos. Jie plaukioja įvairiame gylyje, navigacijai naudodami globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) ryšį (paviršiuje), slėgio jutiklius, pokrypio jutiklius ir magnetinius kompasus, teikiančius laiko ir erdvinius duomenis.

Šiame žemėlapyje pavaizduotos Europos vandentėkmių vandens matavimo prietaisų vietos. Šią informaciją teikia portalas „EMODnet Physics“. Vandentėkmių matavimo prietaisas arba matavimo stotis yra sausumoje įrengta priemonė, kuria atliekami žemyninių vandens telkinių (upių ir upelių, šulinių, ežerų, kanalų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių) stebėjimai ir tyrimai. Tokiose stotyse įrengtais prietaisais matuojami įvairūs parametrai, įskaitant vandens lygį, nuotėkį, vandens chemines savybes ir temperatūrą. Šiuos duomenis hidrologai arba ekologai naudoja žemyniniams vandens telkiniams (upėms ir upeliams, šuliniams, ežerams, kanalams, tvenkiniams ar kitiems vandens telkiniams) stebėti ir tyrinėti, siekiant stebėti vandens kokybę ir biotą (gyvuosius organizmus). Matavimo stočių vietos dažnai būna pažymėtos topografiniuose žemėlapiuose. Kai kurios matavimo stotys yra itin automatizuotos ir gali nuotoliniu būdu perduoti duomenis į centrinę duomenų registravimo įrangą.

Šiame žemėlapyje parodytos šiuo metu pasaulio jūrose ir vandenynuose esančių „Argo“ plūdurų vietos. Šią informaciją beveik realiuoju laiku teikia portalas „EMODnet Physics“. „Argo“ yra pasaulinis tinklas, kurį sudaro 3800 laisvai dreifuojančių plūdurų, renkančių vandenyno aplinkos duomenis, pvz., viršutiniame 2000m vandenyno sluoksnyje atliekančių temperatūros, druskingumo ir srovių greičio matavimus. „Argo“ plūdurai yra automatizuoti, duomenys perduodami ir viešai paskelbiami per kelias valandas nuo jų surinkimo. Per 20 metų „Argo“ okeaniniais plūdurais parengta 2mln. vandenyno profilių. Šie duomenys iš pagrindų keičia mūsų žinias apie vandenynų dinamiką ir entalpiją. Be to, duomenys beveik realiuoju laiku įvedami į operacinius kompiuterinius modelius siekiant parengti trumpalaikes srovių prognozes (pvz., į jūrą išsiliejus naftai, atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus), temperatūros prognozes (pvz., žvejybos tikslais) ir sezonines bei metines prognozes (pvz., El Ninjo), taip pat ilgalaikes, dešimtmečius apimančias vandenynų ir (arba) atmosferos klimato sistemos prognozes, pvz., Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) prognozes.

Šiame žemėlapyje pavaizduotos „FerryBox“ įrenginių vietos pasaulio jūrose ir vandenynuose. Ši informacija beveik realiuoju laiku teikiama iš portalo „EMODnet Physics“. „Ferrybox“ įrenginys yra automatizuota paviršinio vandens stebėsenos sistema, sumontuota laivo balastinio vandens srauto sistemoje. „Ferrybox“ sistemos įrengiamos laivuose, kurie patys to pageidauja, pvz., komerciniuose laivuose (kaip antai keleiviniuose keltuose arba krovininiuose laivuose), ir mokslinių tyrimų laivuose. „Ferrybox“ įrenginyje sumontuojami įvairūs jutikliai, automatiškai renkantys duomenis, susijusius su fiziniais vandenyno parametrais (pvz., druskingumu, temperatūra, drumstumu), cheminiais vandenyno parametrais (maisto medžiagomis, pH, O₂, CO₂, ištirpusia organine anglimi) ir biologiniais vandenyno parametrais (pvz., chlorofilu kaip pakaitiniu fitoplanktono (mikroskopinių augalų) rodikliu). Ši informacija gali būti naudojama jūros vandens kokybei ir jūrų ekologijai vertinti ir gali padėti geriau pažinti oro ir jūros sąveiką, pvz., CO₂ dujų mainus ir globalius pokyčius, įskaitant vandenynų rūgštėjimą.

• padeda gamintojams pereiti prie tausiosios žvejybos ir akvakultūros, visų pirma – bendrai vadovaudamos savo narių veiklai;
• padeda jiems suderinti pasiūlą su rinkos poreikiais;
• padeda jiems kurti pridėtinę vertę.

Europos Sąjungoje veikia daugiau kaip 200 gamintojų organizacijų. Kad pasiektų bendro rinkų organizavimo tikslus, jos gali imtis priemonių, kurios padėtų tam tikra linkme nukreipti jų narių produktų pasiūlą ir prekybą jais, taip pat skatinti tų produktų pardavimą taikydamos sertifikavimo sistemas ir naudodamos kokybės ženklus, geografines nuorodas ir t.t. Jos taip pat gali skatinti profesinį mokymą, IRT taikymą ir pastangas siekiant sumažinti savo narių žvejybos arba akvakultūros veiklos poveikį aplinkai. Šiame žemėlapyje parodytos vietos, kuriose yra įsisteigusios gamintojų organizacijos.

Patariamosios tarybos yra suinteresuotųjų subjektų vadovaujamos organizacijos, Komisijai ir ES šalims teikiančios rekomendacijas žvejybos valdymo klausimais. Jos gali teikti rekomendacijas, susijusias su išteklių išsaugojimu, valdymo socialiniais ir ekonominiais aspektais ir taisyklių paprastinimu. Su patariamosiomis tarybomis konsultuojamasi regionalizacijos kontekste. Patariamosios tarybos taip pat turėtų padėti rengti duomenis, reikalingus žvejybos valdymo ir išteklių išsaugojimo priemonių taikymo tikslais. Patariamosios tarybos sudaromos iš pramonės ir kitų interesų grupių atstovų. Šiame žemėlapyje parodytos kai kurių patariamųjų tarybų veiklos zonos.

Šiame žemėlapyje pavaizduotos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO), valdančios žuvų išteklius tam tikrame geografiniame rajone. RŽVO yra tarptautinės organizacijos, nustatančios privalomas toli migruojančių arba daugiateritorių žuvų rūšių išsaugojimo ir tvaraus valdymo priemones. RŽVO apima didžiąją pasaulio jūrų dalį. Iš esmės jos gali būti skirstomos į RŽVO, kurios užsiima tik toli migruojančių žuvų (visų pirma tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų) išteklių valdymu, ir į RŽVO, kurios valdo kitus žvejybos išteklius (t.y. pelaginių arba demersinių žuvų išteklius) konkretesniame rajone, kaip parodyta toliau pateiktame žemėlapyje. Organizacijas sudaro žvejybos tam tikrame geografiniame rajone interesų turinčios valstybės ir pakrantės valstybės. RŽVO turi įgaliojimus priimti įvairias žvejybos valdymo taisykles. Jos naudoja tokias valdymo priemones, kaip laimikio limitai (kvotos), techninės priemonės, erdvės ir (arba) laiko apribojimai, taip pat jos vykdo stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiklą, kad užtikrintų taisyklių laikymąsi. RŽVO priima sprendimus remdamosi atitinkamų mokslinių įstaigų pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis ir reguliariai peržiūri, kaip narės laikosi reikalavimų. Europos Sąjunga, atstovaujama Komisijos, aktyviai dalyvauja 10-ies su tunais nesusijusių organizacijų veikloje. Norėdami patekti į jų interneto svetaines, žemėlapyje spustelėkite ant RŽVO.

Šiame žemėlapyje pavaizduotos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO), valdančios žuvų išteklius tam tikrame geografiniame rajone. RŽVO yra tarptautinės organizacijos, nustatančios privalomas toli migruojančių arba daugiateritorių žuvų rūšių išsaugojimo ir tvaraus valdymo priemones. RŽVO apima didžiąją pasaulio jūrų dalį. Iš esmės jos gali būti skirstomos į RŽVO, kurios užsiima tik toli migruojančių žuvų (visų pirma tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų) išteklių valdymu, ir į RŽVO, kurios valdo kitus žvejybos išteklius (t.y. pelaginių arba demersinių žuvų išteklius) konkretesniame rajone, kaip parodyta toliau pateiktame žemėlapyje. Organizacijas sudaro žvejybos tam tikrame geografiniame rajone interesų turinčios valstybės ir pakrantės valstybės. RŽVO turi įgaliojimus priimti įvairias žvejybos valdymo taisykles. Jos naudoja tokias valdymo priemones, kaip laimikio limitai (kvotos), techninės priemonės, erdvės ir (arba) laiko apribojimai, taip pat jos vykdo stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiklą, kad užtikrintų taisyklių laikymąsi. RŽVO priima sprendimus remdamosi atitinkamų mokslinių įstaigų pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis ir reguliariai peržiūri, kaip narės laikosi reikalavimų. Europos Sąjunga, atstovaujama Komisijos, aktyviai dalyvauja 10-ies su tunais nesusijusių organizacijų veikloje. Norėdami patekti į jų interneto svetaines, žemėlapyje spustelėkite ant RŽVO.

Šiame žemėlapyje rodoma chlorofilo koncentracija pasauliniame vandenyne; tai pakaitinis kintamasis, padedantis nustatyti fitoplanktono biomasę. Duomenys parengti remiantis 2016m. palydovų („MODIS-Aqua“) duomenimis, pateiktais Jungtinio tyrimų centro (JRC). Fitoplanktonas yra mažyčiai vienaląsčiai dumbliai, dreifuojantys vandenyno paviršiuje; jie yra pirminiai gamintojai, sudarantys jūrų mitybos grandinės pamatą. Chlorofilas yra fotosintezėje dalyvaujantis pigmentas, paprastai randamas visų rūšių fitoplanktone ir jam suteikiantis žalią spalvą. Dėl chlorofilo pigmentui būdingos žalios spalvos pasitelkus optinius palydovų jutiklius galima pavaizduoti chlorofilo – o kartu ir fitoplanktono – paplitimą mūsų vandenynuose. Taip galima apytiksliai nustatyti gyvo fitoplanktono biomasę paviršiniame sluoksnyje.

Žemėlapyje parodyta mėnesinė chlorofilo a koncentracija pasaulinio vandenyno paviršiuje. Šis rodiklis teikiamas pagal programą „Copernicus“ remiantis įvairių palydovuose įrengtų optinių jutiklių (SeaWiFS, MODIS-Aqua, MERIS, VIIRSN ir OLCI-S3A) duomenimis ir apskaičiuojamas naudojant „Copernicus GlobColour“ procesorių. Žemėlapyje vaizduojama praeito mėnesio vidutinė chlorofilo a koncentracija (mg/m³) vandenyno paviršiuje tuose regionuose, kurių nedengia debesys. Chlorofilo a koncentracija atspindi fitosintetinio planktono – vandenyno pirminio gamintojo – gausą. Fitoplanktonas yra mikroskopiniai vienaląsčiai dumbliai, plūduriuojantys vandenyno paviršiuje ir turintys žalios spalvos pigmento chlorofilo, dėl kurio fitoplanktonas gali saulės energiją panaudoti anglies dvideginiui paversti cukrumi ir deguonimi. Dėl chlorofilo pigmentui būdingos žalios spalvos pasitelkę optinius palydovų jutiklius galime pavaizduoti chlorofilo – o kartu ir fitoplanktono – paplitimą mūsų vandenynuose.

Šiame žemėlapyje parodyta chlorofilo a paros koncentracija pasaulinio vandenyno paviršiuje. Šis rodiklis teikiamas pagal programą „Copernicus“ remiantis įvairių palydovuose įrengtų optinių jutiklių (SeaWiFS, MODIS-Aqua, MERIS, VIIRSN ir OLCI-S3A) duomenimis ir apskaičiuojamas naudojant „Copernicus GlobColour“ procesorių. Žemėlapyje beveik realiuoju laiku vaizduojama chlorofilo a paros koncentracija (mg/m³) vandenyno paviršiuje tuose regionuose, kurių nedengia debesys. Chlorofilo a koncentracija naudojama kaip pakaitinis kintamasis fotosintetinio planktono (vandenyno pirminio gamintojo) gausai nustatyti. Fitoplanktonas yra mikroskopiniai vienaląsčiai dumbliai, plūduriuojantys vandenyno paviršiuje ir turintys žalios spalvos pigmento chlorofilo, dėl kurio fitoplanktonas gali saulės energiją panaudoti anglies dvideginiui paversti cukrumi ir deguonimi. Dėl chlorofilo pigmentui būdingos žalios spalvos pasitelkę optinius palydovų jutiklius galime pavaizduoti chlorofilo – o kartu ir fitoplanktono – paplitimą mūsų vandenynuose.

Šiame žemėlapyje rodomos chlorofilo koncentracijos pasauliniame vandenyne anomalijos. Chlorofilo koncentracija naudojama kaip pakaitinis kintamasis fitoplanktono biomasei nustatyti. Duomenys parengti remiantis 2016m. palydovų („MODIS-Aqua“) duomenimis, pateiktais Jungtinio tyrimų centro (JRC). Fitoplanktonas yra mikroskopiniai vienaląsčiai dumbliai, dreifuojantys vandenyno paviršiuje; jie yra pirminiai gamintojai, sudarantys jūrų mitybos grandinės pamatą. Chlorofilas yra fotosintezėje dalyvaujantis pigmentas, paprastai randamas visų rūšių fitoplanktone ir jam suteikiantis žalią spalvą. Dėl chlorofilo pigmentui būdingos žalios spalvos pasitelkę optinius palydovų jutiklius galime pavaizduoti chlorofilo – o kartu ir fitoplanktono – paplitimą mūsų vandenynuose. Taip galima apytiksliai nustatyti gyvo planktono biomasę paviršiniame sluoksnyje. Chlorofilo koncentracijos anomalija yra nukrypimas nuo vidutinės koncentracijos. Taigi teigiama anomalija reiškia naujų dumblių augimą.

Šiame žemėlapyje rodoma jūros paviršiaus temperatūra (Celsijaus laipsniais), nustatyta remiantis palydovų atliktais matavimais. Duomenis pateikė Jungtinis tyrimų centras (JRC), remdamasis duomenimis, gautais iš palydovo jutiklio „MODIS-Terra SST climatology 2016“. Jūros paviršiaus temperatūra yra tipinė informacija, gaunama iš palydovuose įrengtų šiluminių infraraudonosios spinduliuotės jutiklių ir optinių jutiklių su infraraudonojo spektro juostomis. Vandenyno paviršiaus temperatūra daro poveikį orams, įskaitant uraganus, taip pat vandenyno augalams ir gyvūnams.

Šiame žemėlapyje rodomos jūros paviršiaus temperatūros anomalijos. Duomenis pateikė Jungtinis tyrimų centras (JRC), remdamasis duomenimis, gautais iš palydovo jutiklio „MODIS-Terra SST anomalies 2015“. Jūros paviršiaus temperatūra yra tipinė informacija, gaunama iš palydovuose įrengtų šiluminių infraraudonosios spinduliuotės jutiklių ir optinių jutiklių su infraraudonojo spektro juostomis. Vandenyno paviršiaus temperatūra daro poveikį orams, įskaitant uraganus, taip pat vandenyno augalams ir gyvūnams. Jūros paviršiaus temperatūros anomalija yra nukrypimas nuo vidutinės temperatūros; jis gali būti dviejų krypčių (žemesnė temperatūra arba aukštesnė temperatūra). Žemėlapyje daugelis Europos jūrų ir vandenynų regionų yra nuspalvinti oranžine spalva, žyminčia teigiamas anomalijas (virš nulio), o tai rodo bendrą laipsniško vandenynų šiltėjimo tendenciją.

Šiame žemėlapyje rodomas vandenyno viršutinio sluoksnio vandens skaidrumas 2016m. Duomenis pateikė Jungtinis tyrimų centras (JRC), remdamasis duomenimis, gautais iš palydovo jutiklio „MODIS-Aqua Kd490 climatology 2016“. Ežero, jūros arba vandenyno skaidrumo lygis priklauso nuo to, kiek giliai į vandenį gali prasiskverbti saulės šviesa. Vandens skaidrumas priklauso nuo dalelių kiekio vandenyje. Dalelės gali būti negyvos (pvz., erozinės kilmės nuosėdos arba kitokios ištirpusios medžiagos) arba gyvos (pvz., fitoplanktonas, mikroskopiniai dumbliai). Difuzijos silpimo koeficientu Kd490 matuojama žydrų (apie 490nm bangos ilgio) šviesos spindulių skvarba vandens storymėje. Tai geras vandens skaidrumo rodiklis, priklausantis nuo vandens sudedamųjų dalių sugerties (absorbcijos) ir atgalinės sklaidos bendro poveikio ir aplinkinio šviesos lauko struktūros. Vandens skaidrumas yra vienas pagrindinių vandens kokybės vertinimo rodiklių.

Įgyvendindamas bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras (EUMOFA) stebi žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį, vertę ir kainą nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos etapo, įskaitant importą ir eksportą. Pirmą kartą parduodamos iškrautos žuvys, kurios parduodamos arba registruojamos aukciono centre registruotiems pirkėjams arba gamintojų organizacijoms. Pirminių pardavimų duomenys gali skirtis nuo iškrovimo duomenų, nes jie neapima duomenų apie žuvis, kurias iškrauna laivai, priklausantys perdirbimo įmonėms, arba tiesioginio pardavimo perdirbėjams duomenų. Šiame žemėlapyje parodyta, kur yra aukcionų centrai, kuriuose vyksta tam tikro mėnesio pirminiai pardavimai Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Norėdami gauti daugiau informacijos apie pirminių pardavimų apimtį, vertę ir kainą, spustelėkite ant vietovės. Šiame žemėlapyje pateiktą informaciją EUMOFA surinko iš nacionalinių administracijų ir komercinių šaltinių ir ji buvo pateikta portale „EMODnet Human Activities“.

Įgyvendindamas bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras (EUMOFA) stebi žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį, vertę ir kainą nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos etapo, įskaitant importą ir eksportą. Pirmą kartą parduodamos iškrautos žuvys, kurios parduodamos arba registruojamos aukciono centre registruotiems pirkėjams arba gamintojų organizacijoms. Pirminių pardavimų duomenys gali skirtis nuo iškrovimo duomenų, nes jie neapima duomenų apie žuvis, kurias iškrauna laivai, priklausantys perdirbimo įmonėms, arba tiesioginio pardavimo perdirbėjams duomenų. Šiame žemėlapyje parodyta, kur yra aukcionų centrai, kuriuose vyksta tam tikro mėnesio pirminiai pardavimai Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Norėdami gauti daugiau informacijos apie pirminių pardavimų apimtį, vertę ir kainą, spustelėkite ant vietovės. Šiame žemėlapyje pateiktą informaciją EUMOFA surinko iš nacionalinių administracijų ir komercinių šaltinių ir ji buvo pateikta portale „EMODnet Human Activities“.

Įgyvendindamas bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras (EUMOFA) stebi žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį, vertę ir kainą nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos etapo, įskaitant importą ir eksportą. Pirmą kartą parduodamos iškrautos žuvys, kurios parduodamos arba registruojamos aukciono centre registruotiems pirkėjams arba gamintojų organizacijoms. Pirminių pardavimų duomenys gali skirtis nuo iškrovimo duomenų, nes jie neapima duomenų apie žuvis, kurias iškrauna laivai, priklausantys perdirbimo įmonėms, arba tiesioginio pardavimo perdirbėjams duomenų. Šiame žemėlapyje parodyta, kur yra aukcionų centrai, kuriuose vyksta tam tikro mėnesio pirminiai pardavimai Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Norėdami gauti daugiau informacijos apie pirminių pardavimų apimtį, vertę ir kainą, spustelėkite ant vietovės. Šiame žemėlapyje pateiktą informaciją EUMOFA surinko iš nacionalinių administracijų ir komercinių šaltinių ir ji buvo pateikta portale „EMODnet Human Activities“.

Įgyvendindamas bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras (EUMOFA) stebi žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį, vertę ir kainą nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos etapo, įskaitant importą ir eksportą. Pirmą kartą parduodamos iškrautos žuvys, kurios parduodamos arba registruojamos aukciono centre registruotiems pirkėjams arba gamintojų organizacijoms. Pirminių pardavimų duomenys gali skirtis nuo iškrovimo duomenų, nes jie neapima duomenų apie žuvis, kurias iškrauna laivai, priklausantys perdirbimo įmonėms, arba tiesioginio pardavimo perdirbėjams duomenų. Šiame žemėlapyje parodyta, kur yra aukcionų centrai, kuriuose vyksta tam tikro mėnesio pirminiai pardavimai Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Norėdami gauti daugiau informacijos apie pirminių pardavimų apimtį, vertę ir kainą, spustelėkite ant vietovės. Šiame žemėlapyje pateiktą informaciją EUMOFA surinko iš nacionalinių administracijų ir komercinių šaltinių ir ji buvo pateikta portale „EMODnet Human Activities“.

Įgyvendindamas bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras (EUMOFA) stebi žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį, vertę ir kainą nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos etapo, įskaitant importą ir eksportą. Pirmą kartą parduodamos iškrautos žuvys, kurios parduodamos arba registruojamos aukciono centre registruotiems pirkėjams arba gamintojų organizacijoms. Pirminių pardavimų duomenys gali skirtis nuo iškrovimo duomenų, nes jie neapima duomenų apie žuvis, kurias iškrauna laivai, priklausantys perdirbimo įmonėms, arba tiesioginio pardavimo perdirbėjams duomenų. Šiame žemėlapyje parodyta, kur yra aukcionų centrai, kuriuose vyksta tam tikro mėnesio pirminiai pardavimai Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Norėdami gauti daugiau informacijos apie pirminių pardavimų apimtį, vertę ir kainą, spustelėkite ant vietovės. Šiame žemėlapyje pateiktą informaciją EUMOFA surinko iš nacionalinių administracijų ir komercinių šaltinių ir ji buvo pateikta portale „EMODnet Human Activities“.

Įgyvendindamas bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras (EUMOFA) stebi žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį, vertę ir kainą nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos etapo, įskaitant importą ir eksportą. Pirmą kartą parduodamos iškrautos žuvys, kurios parduodamos arba registruojamos aukciono centre registruotiems pirkėjams arba gamintojų organizacijoms. Pirminių pardavimų duomenys gali skirtis nuo iškrovimo duomenų, nes jie neapima duomenų apie žuvis, kurias iškrauna laivai, priklausantys perdirbimo įmonėms, arba tiesioginio pardavimo perdirbėjams duomenų. Šiame žemėlapyje parodyta, kur yra aukcionų centrai, kuriuose vyksta tam tikro mėnesio pirminiai pardavimai Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Norėdami gauti daugiau informacijos apie pirminių pardavimų apimtį, vertę ir kainą, spustelėkite ant vietovės. Šiame žemėlapyje pateiktą informaciją EUMOFA surinko iš nacionalinių administracijų ir komercinių šaltinių ir ji buvo pateikta portale „EMODnet Human Activities“.

Įgyvendindamas bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras (EUMOFA) stebi žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį, vertę ir kainą nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos etapo, įskaitant importą ir eksportą. Pirmą kartą parduodamos iškrautos žuvys, kurios parduodamos arba registruojamos aukciono centre registruotiems pirkėjams arba gamintojų organizacijoms. Pirminių pardavimų duomenys gali skirtis nuo iškrovimo duomenų, nes jie neapima duomenų apie žuvis, kurias iškrauna laivai, priklausantys perdirbimo įmonėms, arba tiesioginio pardavimo perdirbėjams duomenų. Šiame žemėlapyje parodyta, kur yra aukcionų centrai, kuriuose vyksta tam tikro mėnesio pirminiai pardavimai Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Norėdami gauti daugiau informacijos apie pirminių pardavimų apimtį, vertę ir kainą, spustelėkite ant vietovės. Šiame žemėlapyje pateiktą informaciją EUMOFA surinko iš nacionalinių administracijų ir komercinių šaltinių ir ji buvo pateikta portale „EMODnet Human Activities“.

EUMOFA. Šiame žemėlapyje rodoma bendra (ES vidaus ir išorės) žvejybos ir akvakultūros produktų importo ir eksporto apimtis.

EUMOFA. Šiame žemėlapyje parodyta bendra (ES vidaus ir išorės) žvejybos ir akvakultūros produktų importo ir eksporto vertė.

EUMOFA. Šiame žemėlapyje parodyta žuvininkystės produktų perdirbimo sektoriaus produkcijos vertė.

Šiame žemėlapyje, remiantis Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) 2009m. pateiktais duomenimis, rodomas laivų avarijų dažnumas Europos Sąjungą supančiose jūrose. Avarijų skaičius regione ir jų pobūdis labai priklauso nuo tokių veiksnių kaip orai, pakrantės pobūdis ir eismo intensyvumas. Europos jūrų saugumas yra vienas iš bendrų poreikių, kuriuos būtina patenkinti siekiant ES gerovės ir klestėjimo. Todėl svarbus vaidmuo mūsų visuomenėje tenka pakrančių apsaugos tarnyboms.

Šiame žemėlapyje, remiantis Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) pateiktais duomenimis, parodytos 2007–2008m. Europos jūrose įvykusių didelių naftos išsiliejimo incidentų vietos. Naftos išsiliejimas jūros aplinkoje labai kenkia gyvūnams, visų pirma – jūrų žinduoliams ir jūrų paukščiams. Kadangi naftos tankis mažesnis už sūraus vandens tankį, ji neskęsta ir jūros paviršiuje suformuoja ploną naftos plėvelę – vadinamąją naftos dėmę. Plūduriuojanti nafta prilimpa prie jūrų žinduolių kailių ir paukščių plunksnų, panaikindama jų izoliacines ir hidrofobines savybes, todėl šie gyvūnai tampa jautrūs šaltai ir atšiauriai aplinkai. Be to, jie gali apsinuodyti nafta, kai ją praryja mėgindami apsivalyti. Kadangi nafta gabenama didžiuliais kiekiais, įvykus avarijoms išsilieja daug naftos.

Šiame žemėlapyje, remiantis Europos Komisijos (EK) pateikta informacija, pavaizduotos EK užsakytų integruoto jūrų stebėjimo (IJS) projektų įgyvendinimo Europoje vietos. IJS susijusioms Europos Sąjungos (ES), regioninio ir vietos lygmens valdžios institucijoms suteikia galimybę keistis informacija sektorių ir valstybių lygmeniu, siekiant gerai pažinti jūroje vykdomą veiklą ir įvykius. Integruotas jūrų stebėjimas yra būtinas siekiant saugesnių, patikimiau saugomų ir švaresnių jūrų. Tai pamatinės sąlygos, skatinančios tvarų ekonomikos augimą globalėjančiame pasaulyje.

Šiame žemėlapyje, remiantis Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) pateikta informacija, parodytos reagavimo į naftos išsiliejimą laivų buvimo vietos ir jų talpa užterštam vandeniui laikyti (kubiniais metrais; 2013m. duomenys). Kadangi nafta gabenama didžiuliais kiekiais, įvykus avarijoms išsilieja daug naftos. Toks naftos išsiliejimas jūros aplinkoje yra labai kenkia gyvūnams, visų pirma – jūriniams žinduoliams ir jūriniams paukščiams. Kadangi naftos tankis mažesnis už sūraus vandens tankį, ji neskęsta ir jūros paviršiuje suformuoja ploną naftos plėvelę – vadinamąją naftos dėmę. Plūduriuojanti nafta prilimpa prie jūrų žinduolių kailių ir paukščių plunksnų, panaikindama jų izoliacines ir hidrofobines savybes, todėl šie gyvūnai tampa jautrūs šaltai ir atšiauriai aplinkai. Be to, jie gali apsinuodyti nafta, kai ją praryja mėgindami apsivalyti. Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) yra įsteigusi reagavimo į jūros taršą laivų tinklą, suteikiantį galimybę greitai ir veiksmingai surinkti išsiliejusią naftą.

Gilinant dugną iškastas gruntas – tai birios, atsitiktine tvarka susimaišiusios nuosėdos, sudarytos iš uolienų, dirvožemio ir (arba) kiaukutinių medžiagų, iškasamos ir išpilamos atliekant dugno gilinimo ir išpylimo darbus. Gilinant dugną iškastas gruntas geologiškai nedėsningais sluoksniais gula ant natūralaus, neišjudinto grunto arba regolito ir gali suformuoti antropogeninius sausumos darinius (pvz., gilinant dugną iškasto grunto pylimus). Dugną gilinant laivybos tikslais (pvz., įrengiant uostus ir prieplaukų zonas) ir inžineriniais tikslais (pvz., kasant kabeliams ir vamzdžiams skirtus griovius), jūroje susikaupia dideli iškasto grunto kiekiai. Dabar vis plačiau pripažįstama, kad taip daromas poveikis aplinkai, pvz., trukdoma žvejybai arba teršiamos ekosistemos. Šiais laikais daugelio šalių nacionalinės institucijos iškasto grunto išpylimo zonas parenka taip, kad tokie neigiami padariniai būtų kuo mažesni. Šiame žemėlapyje parodytos grunto išpylimo vietos.

Gilinant dugną iškastas gruntas – tai birios, atsitiktine tvarka susimaišiusios nuosėdos, sudarytos iš uolienų, dirvožemio ir (arba) kiaukutinių medžiagų, iškasamos ir išpilamos atliekant dugno gilinimo ir išpylimo darbus. Gilinant dugną iškastas gruntas geologiškai nedėsningais sluoksniais gula ant natūralaus, neišjudinto grunto arba regolito ir gali suformuoti antropogeninius sausumos darinius (pvz., gilinant dugną iškasto grunto pylimus). Dugną gilinant laivybos tikslais (pvz., įrengiant uostus ir prieplaukų zonas) ir inžineriniais tikslais (pvz., kasant kabeliams ir vamzdžiams skirtus griovius), jūroje susikaupia dideli iškasto grunto kiekiai. Dabar vis plačiau pripažįstama, kad taip daromas poveikis aplinkai, pvz., trukdoma žvejybai arba teršiamos ekosistemos. Šiais laikais daugelio šalių nacionalinės institucijos iškasto grunto išpylimo zonas parenka taip, kad tokie neigiami padariniai būtų kuo mažesni. Šiame žemėlapyje parodytos grunto išpylimo zonos.

Žmonėms vykdant įvairią veiklą, kiekvienais metais susidaro milijonai tonų šiukšlių. Didelė jų dalis galiausiai atsiduria mūsų vandenynuose ir kelia aplinkosaugos, ekonominių bei visuomenės sveikatos problemų. Nenuostabu, kad jūrą teršiančios šiukšlės laikomos viena sparčiausiai augančių grėsmių gerai pasaulio vandenynų būklei, įvairiems vandenynuose gyvenantiems gyvūnams ir, galiausiai, žmonėms, vartojantiems iš vandenyno gaunamą maistą. Šiame žemėlapyje parodytos procentinės šiukšlių dalys pagal kelias kategorijas (stiklas, tekstilė, metalas, polimerai ir t.t.). Įgyvendindama plastiko strategiją, ES priėmė direktyvą, kuria siekiama riboti kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių naudojimą. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą. Be to, ji priėmė direktyvą dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos atliekos iš laivų. Šiame žemėlapyje pateikiami 2007–2021m. rezultatai.

Mūsų krantai ir vandenynai vis labiau teršiami plastiku. Plastikas ne tik užteršia mūsų paplūdimius – jis taip pat yra mirtini spąstai daugeliui jūros gyvūnų. Į didesnius plastiko gabalus gyvūnai įsipainioja, o mažesniuosius per klaidą praryja kaip maistą. Šiame žemėlapyje parodytas plastikinių maišelių jūros dugne tankumas, išreikštas kaip maišelių, kurie buvo surinkti per vienų metų laikotarpį atliekant žvejybos tralais tyrimus, skaičius. Atkreipkite dėmesį, jog tai, kad apie kai kurias zonas duomenų nėra surinkta, nereiškia, kad tose zonose nėra plastikinių maišelių. Įgyvendindama plastiko strategiją, ES priėmė direktyvą, kuria siekiama riboti kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių naudojimą. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą. Be to, ji priėmė direktyvą dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos atliekos iš laivų.

Su žvejyba susiję objektai ir kitokios jūrą teršiančios šiukšlės kelia didelį pavojų jūrų gyvūnams, nes jie gali įsipainioti į šiukšles arba jas praryti ir taip patirti kenksmingą cheminių medžiagų poveikį. Tokios šiukšlės taip pat gali nukeliauti maisto grandine ir kelti grėsmę žmonių sveikatai pasauliniu mastu. Be to, jūrą teršiančios šiukšlės daro didelę žalą ekonomikai, nes į jūrą išmetami vertingi perdirbami ištekliai, užteršti paplūdimiai atbaido turistus, o žvejai su laimikiu sužvejoja vis daugiau šiukšlių. Šiame žemėlapyje parodytas su žvejyba susijusių šiukšlių jūros dugne tankumas, išreikštas objektų, kurie buvo surinkti vienus metus atliekant žvejybos tralais tyrimus, skaičiumi. Atkreipkite dėmesį, jog tai, kad apie kai kurias zonas duomenų nėra surinkta, nereiškia, kad tose zonose nėra su žvejyba susijusių šiukšlių. Įgyvendindama plastiko strategiją, ES priėmė direktyvą, kuria siekiama riboti kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių naudojimą. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą. Be to, ji priėmė direktyvą dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos atliekos iš laivų. Šiame žemėlapyje pateikiami 2011–2022m. rezultatai.

Jūrą teršiančios šiukšlės kelia didelį pavojų jūrų gyvūnams, nes jie gali įsipainioti į šiukšles arba jas praryti ir taip patirti kenksmingą cheminių medžiagų poveikį. Tokios šiukšlės taip pat gali nukeliauti maisto grandine ir kelti grėsmę žmonių sveikatai pasauliniu mastu. Be to, jūrą teršiančios šiukšlės daro didelę žalą ekonomikai, nes į jūrą išmetami vertingi perdirbami ištekliai, užteršti paplūdimiai atbaido turistus, o žvejai su laimikiu sužvejoja vis daugiau šiukšlių. Šiame žemėlapyje parodytas (visų kategorijų) jūros dugno šiukšlių tankumas, išreikštas kaip šiukšlių kiekis, per vienų metų laikotarpį surinktas dugne atliekant žvejybos tralais tyrimus. Atkreipkite dėmesį, jog tai, kad apie kai kurias zonas duomenų nėra surinkta, nereiškia, kad tose zonose nėra jūros dugno šiukšlių. Įgyvendindama plastiko strategiją, ES priėmė direktyvą, kuria siekiama riboti kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių naudojimą. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą. Be to, ji priėmė direktyvą dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos atliekos iš laivų . Šiame žemėlapyje pateikiami 2011–2022m. rezultatai.

Ant jūros dugno gulintys šaudmenys kelia visuotinį šalių, regioninių ir tarptautinių organizacijų, mokslininkų ir kitų subjektų susirūpinimą. Tarp tų šaudmenų gali būti ir tokių ginklų kaip nesprogusios bombos, įskaitant cheminius ginklus, nuskandintus po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Šie šaudmenys kelia grėsmę jūros aplinkai, žmonių sveikatai ir iš esmės trukdo vykdyti su mėlynąja ekonomika susijusią veiklą bei jūrų erdvinį planavimą, jau nekalbant apie pavojus, susijusius su tų šaudmenų šalinimu, ir techninius naikinimo sunkumus. Šiame žemėlapyje galite rasti tikslias vietas, kurios yra patvirtintos kaip konvencinių, cheminių arba nežinomo pobūdžio šaudmenų buvimo atitinkamoje zonoje vietos.

Ant jūros dugno gulintys šaudmenys kelia visuotinį šalių, regioninių ir tarptautinių organizacijų, mokslininkų ir kitų subjektų susirūpinimą. Tarp tų šaudmenų gali būti ir tokių ginklų kaip nesprogusios bombos, įskaitant cheminius ginklus, nuskandintus po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Šie šaudmenys kelia grėsmę jūros aplinkai, žmonių sveikatai ir iš esmės trukdo vykdyti su mėlynąja ekonomika susijusią veiklą bei jūrų erdvinį planavimą, jau nekalbant apie pavojus, susijusius su tų šaudmenų šalinimu, ir techninius naikinimo sunkumus. Šiame žemėlapyje galite rasti zonas, kuriose yra konvencinių, cheminių arba nežinomo pobūdžio šaudmenų.

Žmonėms vykdant įvairią veiklą, kiekvienais metais susidaro milijonai tonų šiukšlių. Didelė jų dalis galiausiai atsiduria mūsų vandenynuose ir kelia aplinkosaugos, ekonominių bei visuomenės sveikatos problemų. Nenuostabu, kad jūrą teršiančios šiukšlės laikomos viena sparčiausiai augančių grėsmių gerai pasaulio vandenynų būklei, įvairiems vandenynuose gyvenantiems gyvūnams ir, galiausiai, žmonėms, vartojantiems iš vandenyno gaunamą maistą. Šiame žemėlapyje pavaizduotos į Europos paplūdimius išmetamų šiukšlių rūšys. Pagal kelias kategorijas (stiklas, tekstilė, metalas, polimerai ir t.t.) žemėlapyje parodyta procentinė kiekvienos rūšies šiukšlių dalis, nustatyta stebint Europos pakrantes pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Šiukšlės gali būti tiesiog paliekamos paplūdimiuose arba į juos gali patekti kaip išplaunamos jūrą teršiančios šiukšlės. Įgyvendindama plastiko strategiją, ES priėmė direktyvą, kuria siekiama riboti kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių naudojimą. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą. Be to, ji priėmė direktyvą dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos atliekos iš laivų. Šiame žemėlapyje pateikiami 2001–2020m. rezultatai.

Rūkymas ne tik kenkia jūsų sveikatai – cigarečių nuorūkos ir kitokios jūrą teršiančios šiukšlės taip pat kelia didelį pavojų jūrų gyvūnams, nes jie gali įsipainioti į šiukšles arba jas praryti ir taip patirti kenksmingą cheminių medžiagų poveikį. Tokios šiukšlės taip pat gali nukeliauti maisto grandine ir kelti grėsmę žmonių sveikatai pasauliniu mastu. Be to, jūrą teršiančios šiukšlės daro didelę žalą ekonomikai, nes į jūrą išmetami vertingi perdirbami ištekliai, užteršti paplūdimiai atbaido turistus, o žvejai su laimikiu sužvejoja vis daugiau šiukšlių. Šiame žemėlapyje parodytas vidutinis su cigaretėmis susijusių šiukšlių vienetų skaičius per metus Europos paplūdimių 100 metrų ruožuose. Į šį žemėlapį įtraukti tik pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą vykdomi stebėsenos tyrimai be UNEP MARLIN duomenų. UNEP MARLIN tyrimai atliekami pagal specialų protokolą, taikomą centrinės Baltijos jūros dalies pakrantėse. Įgyvendindama plastiko strategiją, ES priėmė direktyvą, kuria siekiama riboti kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių naudojimą. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą. Be to, ji priėmė direktyvą dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos atliekos iš laivų. Šiame žemėlapyje pateikiami 2001–2022m. rezultatai.

Plastikiniai maišeliai ir kitokios jūrą teršiančios šiukšlės kelia didelį pavojų jūrų gyvūnams, nes jie gali įsipainioti į šiukšles arba jas praryti ir taip patirti kenksmingą cheminių medžiagų poveikį. Tokios šiukšlės taip pat gali nukeliauti maisto grandine ir kelti grėsmę žmonių sveikatai pasauliniu mastu. Be to, jūrą teršiančios šiukšlės daro didelę žalą ekonomikai, nes į jūrą išmetami vertingi perdirbami ištekliai, užteršti paplūdimiai atbaido turistus, o žvejai su laimikiu sužvejoja vis daugiau šiukšlių. Šiame žemėlapyje parodytas vidutinis plastikinių maišelių skaičius Europos paplūdimių 100 metrų ruožuose, nustatytas vykdant stebėseną pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Įgyvendindama plastiko strategiją, ES priėmė direktyvą, kuria siekiama riboti kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių naudojimą. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą. Be to, ji priėmė direktyvą dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos atliekos iš laivų. Šiame žemėlapyje pateikiami 2001–2022m. rezultatai.

Su žvejyba susiję objektai ir kitokios jūrą teršiančios šiukšlės kelia didelį pavojų jūrų gyvūnams, nes jie gali įsipainioti į šiukšles arba jas praryti ir taip patirti kenksmingą cheminių medžiagų poveikį. Tokios šiukšlės taip pat gali nukeliauti maisto grandine ir kelti grėsmę žmonių sveikatai pasauliniu mastu. Be to, jūrą teršiančios šiukšlės daro didelę žalą ekonomikai, nes į jūrą išmetami vertingi perdirbami ištekliai, užteršti paplūdimiai atbaido turistus, o žvejai su laimikiu sužvejoja vis daugiau šiukšlių. Šiame žemėlapyje parodytas vidutinis su žvejyba susijusių šiukšlių vienetų skaičius Europos paplūdimių 100 metrų ruožuose, nustatytas vykdant stebėseną pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Įgyvendindama plastiko strategiją, ES priėmė direktyvą, kuria siekiama riboti kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių naudojimą. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą. Be to, ji priėmė direktyvą dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos atliekos iš laivų. Šiame žemėlapyje pateikiami 2001–2022m. rezultatai.

Žmonėms vykdant įvairią veiklą, kiekvienais metais susidaro milijonai tonų šiukšlių. Didelė jų dalis galiausiai atsiduria mūsų vandenynuose ir kelia aplinkosaugos, ekonominių bei visuomenės sveikatos problemų. Nenuostabu, kad jūrą teršiančios šiukšlės laikomos viena sparčiausiai augančių grėsmių gerai pasaulio vandenynų būklei, įvairiems vandenynuose gyvenantiems gyvūnams ir, galiausiai, žmonėms, vartojantiems iš vandenyno gaunamą maistą. Šiame žemėlapyje parodytas bendras per metus į paplūdimį išplautas jūrą teršiančių šiukšlių kiekis (vienetais), nustatytas vykdant stebėseną pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Kad būtų galima palyginti šalis, duomenys buvo suderinti ir išfiltruoti. Įgyvendindama plastiko strategiją, ES priėmė direktyvą, kuria siekiama riboti kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių naudojimą. Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą. Be to, ji priėmė direktyvą dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos atliekos iš laivų. Šiame žemėlapyje pateikiami 2001–2022m. rezultatai.

#EUBeachCleanUp yra Europos Komisijos iniciatyva, vykdoma kartu su Jungtinėmis Tautomis ir mėlynaisiais personažais smurfais. Pasaulinę tvarkymosi dieną ES delegacijos ir atstovybės kartu su NVO, mokyklomis ir kitais partneriais visame pasaulyje organizuoja paplūdimų tvarkymo darbus.

Šis žemėlapis parengtas sujungus ir suderinus duomenų rinkinius, skelbiamus keliuose ES šaltiniuose. Priėmus Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija), uostuose susikaupusios atliekos matuojamos metrinėmis tonomis (m³) ir skirstomos į naftingas atliekas, šiukšles, nuotekas, uostų atliekas (šiukšles) bei bendrą kiekį. Šie duomenų rinkiniai kasmet atnaujinami, juose pateikiami 2004–2017m. metiniai duomenys (jeigu tokių buvo), gauti iš šių šalių: Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Latvijos, Portugalijos ir Ispanijos.

Šiame žemėlapyje parodytos Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (4 straipsnyje) nurodytų Europos jūrų regionų ir paregionių ribos. Jūrų strategijos pagrindų direktyva priimta 2008m. birželio 17d. Jos tikslas – visoje Europoje veiksmingiau apsaugoti jūros aplinką.

Šiame žemėlapyje parodytos jūrinių teritorijų planavimo projektų įgyvendinimo Europoje vietos. Jūrinių teritorijų planavimas – tai planavimas, kada ir kur jūroje bus vykdoma žmonių veikla, siekiant užtikrinti, kad ji būtų kuo veiksmingesnė ir tvaresnė. Kad žmonių veikla jūroje būtų vykdoma veiksmingai, saugiai ir tvariai, vykdant jūrinių teritorijų planavimo veiklą į jūrinės veiklos ir tarpvalstybinės bei tarpsektorinės veiklos ir darbų planavimą, skaidriai įtraukiami suinteresuotieji subjektai. Daugiau informacijos

Šiame žemėlapyje pavaizduoti regionai, kurių skaitmeniniai pakrančių atlasai yra skelbiami internete.

MarineTraffic.com. Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje pateikiami sukaupti duomenys apie laivų buvimo vietas, pagal kuriuos galima rengti eismo intensyvumo žemėlapius, kad visi galėtų matyti intensyviausius jūrų maršrutus pasaulyje.

Šiame žemėlapyje parodyti Europos jūrų greitkeliai. Jūrų greitkelių paskirtis – skatinti ekologiškas, perspektyvias, patrauklias ir efektyvias jūrų transporto jungtis, kurios būtų integruotos į visą transporto grandinę. Europos Komisija pasiūlė vystyti jūrų greitkelius kaip realią konkurencingą alternatyvą sausumos transportui. Jūrų greitkelių idėjos įgyvendinimas turėtų padėti perbalansuoti ES transporto sistemą.

Europos uostai yra gyvybiškai svarbūs vartai, jungiantys Europos transporto koridorius su likusiu pasauliu. Remiantis skaičiavimais, kasmet į Europos uostus atvyksta arba iš jų išvyksta apie 400mln. keleivių. Šiame žemėlapyje parodytas keleivių srautas pagal uostus.

Šiame žemėlapyje parodyti visi svarbūs reguliarūs tarptautiniai keltų maršrutai, taip pat visi nacionaliniai keltų maršrutai, kurie yra itin svarbūs sujungiant nacionalinius kelių arba geležinkelių tinklus.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „burlaiviai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „dugno gilinimo arba povandeninių darbų laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „greitaeigiai laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „karo ir policijos laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „keleiviniai laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „kiti laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „krovininiai laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „nežinomo tipo laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „pramoginiai laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „stūmikai ir vilkikai". Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „tanklaiviai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „paslaugas teikiantys laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje pavaizduotas jūrų eismas Europos jūrose 2021m. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“. Žemėlapyje parodyti pagrindiniai transporto maršrutai, žvejybos plotai ir jūrinės statybvietės. Europos jūrų atlase taip pat yra kiekvieno tipo (pvz., krovininių, žvejybos, dugno gilinimo ir povandeninių darbų ir kt.) laivų eismo intensyvumo žemėlapių, iš kurių matyti, kur ši įvairi veikla yra vykdoma.

Europos jūros yra svarbus jūrų eismo centras. Žinios apie tai, kur vyksta laivų eismas, yra labai svarbios vykdant jūrų teritorijų planavimą (pvz., planuojant jūros vėjo elektrinių parkus ir jūrinius kabelius bei vamzdynus) ir vertinant žmonių veiklos (pvz., žvejybos, statybos jūroje) poveikį jūrų ekosistemoms. Šiame žemėlapyje parodytas jūrų eismas Europos jūrose 2021m., susijęs su laivų tipu „žvejybos laivai“. Laivų eismo intensyvumas išreiškiamas valandų, kurias laivai praleido kiekviename kvadratiniame kilometre, skaičiumi per mėnesį. Šiam žemėlapiui parengti reikalingi skaičiavimai buvo atlikti remiantis didelį duomenų rinkinį sudarančiais automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešimais, kuriuose pateikiama informacija apie laivuose įrengtų atsakiklių buvimo vietas. Tai padaryta taikant naujovišką didžiųjų duomenų analizės procedūrą, kurią parengė portalas „EMODnet Human Activities“.

Europos uostai yra gyvybiškai svarbūs vartai, jungiantys Europos transporto koridorius su likusiu pasauliu. Remiantis skaičiavimais, kasmet į Europos uostus atvyksta arba iš jų išvyksta apie 400mln. keleivių. Šiame žemėlapyje parodyti keleivių srautai pagrindiniuose ES uostuose. Duomenys pateikti tūkstančiais keleivių (neįtraukiant kruizinių laivų keleivių), pagal kelionių kryptis ir eismo rūšį.

Europos uostai yra gyvybiškai svarbūs vartai, jungiantys Europos transporto koridorius su likusiu pasauliu. 74proc. į Europą įvežamų arba iš jos išvežamų prekių gabenamos jūra. Šiame žemėlapyje parodyti krovinių srautai pagrindiniuose ES uostuose. Duomenys pateikti tūkstančiais tonų, pagal krovinių rūšis ir gabenimo kryptį.

Europos uostai yra gyvybiškai svarbūs vartai, jungiantys Europos transporto koridorius su likusiu pasauliu. 74proc. į Europą įvežamų arba iš jos išvežamų prekių gabenamos jūra. Uostai ne tik suteikia puikią galimybę iš vienos vietos į kitą gabenti prekes – jie yra ir tradicinės bei atsinaujinančiųjų išteklių energetikos centrai. Be to, uostuose kuriamos darbo vietos. Remiantis skaičiavimais, kasmet į Europos uostus atvyksta arba iš jų išvyksta 400mln. keleivių. Šiame žemėlapyje parodytas jūrinių laivų eismas pagrindiniuose ES uostuose.

Europos uostai yra gyvybiškai svarbūs vartai, jungiantys Europos transporto koridorius su likusiu pasauliu. 74proc. į Europą įvežamų arba iš jos išvežamų prekių gabenamos jūra. Uostai ne tik suteikia puikią galimybę iš vienos vietos į kitą gabenti prekes – jie yra ir tradicinės bei atsinaujinančiųjų išteklių energetikos centrai. Be to, uostuose kuriamos darbo vietos. Remiantis skaičiavimais, kasmet į Europos uostus atvyksta arba iš jų išvyksta 400mln. keleivių. Šiame žemėlapyje parodytos pagrindinių ES uostų vietos. Žemėlapis parengtas sujungus ir suderinus duomenų rinkinius, kuriuos Eurostatui pateikė ES valstybių narių, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos uostai.

Europos uostai yra gyvybiškai svarbūs vartai, jungiantys Europos transporto koridorius su likusiu pasauliu. 74proc. į Europą įvežamų arba iš jos išvežamų prekių gabenamos jūra. Šiame žemėlapyje parodytas visas bendrasis į kiekvieną uostą atgabentų ir iš jo išgabentų prekių svoris*. (*Į bendrąjį krovinių svorį įskaitomas ir pakuotės bei transporto priemonės, kuriomis gabenamos prekės, svoris).

Šiame žemėlapyje pavaizduoti transeuropiniai energetikos tinklai (TEN-E), skirti elektros energijai perduoti. Transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) strategijos tikslas – susieti ES šalių energetikos infrastruktūrą. Transeuropiniai energetikos tinklai yra būtini siekiant Europos Sąjungos bendrųjų energetikos politikos tikslų – jie padeda didinti konkurencingumą elektros energijos ir dujų rinkose, stiprinti energijos tiekimo saugumą ir saugoti aplinką.

Šiame žemėlapyje pavaizduoti registruotų automobilių skaičiaus tūkstančiui gyventojų pokyčiai pajūrio miestuose ir didmiesčiuose. Šis rodiklis gautas remiantis Europos statistikos sistemos surinktais kintamaisiais. Duomenys apie Europos miestus surinkti siekiant padėti gerinti gyvenimo mieste kokybę. Jie Europos miestams padeda keistis patirtimi, nustatyti geriausią patirtį ir atlikti palyginimus Europos lygmeniu bei suteikia informacijos apie dinamiką miestuose ir jų apylinkėse.

Europos uostai yra gyvybiškai svarbūs vartai, jungiantys Europos transporto koridorius su likusiu pasauliu. 74proc. į Europą įvežamų arba iš jos išvežamų prekių gabenamos jūra. Uostai ne tik suteikia puikią galimybę iš vienos vietos į kitą gabenti prekes – jie yra ir tradicinės bei atsinaujinančiųjų išteklių energetikos centrai. Be to, uostuose kuriamos darbo vietos. Remiantis skaičiavimais, kasmet į Europos uostus atvyksta arba iš jų išvyksta 400mln. keleivių. Šiame žemėlapyje pavaizduoti Europos uostai, įtraukti į Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietų kodų sąrašą.

Turizmas yra svarbus pakrantės regionų ekonomikos variklis, tačiau jis gali daryti ir neigiamą poveikį pakrantės bendruomenėms ir ekosistemoms. Norint įvertinti šį poveikį ir sukurti tvaraus pakrančių turizmo valdymo sistemą, būtina stebėti turizmo raidą įvairiose Europos pakrantėse. Vienas iš būdų tai padaryti – įvertinti įstaigų, miegamųjų ir lovų skaičių pakrantės regionuose. Šiame žemėlapyje rodomas įstaigų, miegamųjų ir lovų skaičius pakrantės ir ne pakrantės rajonuose (nuo 2012m.). Daugiau informacijos

Organizacija „European Maritime Heritage“ („Europos jūrų paveldas“). Šiame žemėlapyje pavaizduoti pagrindiniai Europos jūrų muziejai, įskaitant muziejus, įtrauktus į organizacijos „European Maritime Heritage“ (EMH) sudarytą sąrašą. Europos jūrų muziejai siūlo unikalių patirčių, suteikiančių galimybę pažinti mūsų jūrų istoriją. Jie rūpinasi, kad istoriniai artefaktai ir laivai būtų saugomi tinkamiausiomis sąlygomis ir kad su jais būtų galima susipažinti bendro intereso, akademinių tyrimų ir visuomenės švietimo tikslais.

Šiame žemėlapyje parodyti metiniai (procentiniai) viešbučių, panašių įstaigų ir visų kitų kolektyvinio apgyvendinimo įstaigų (pvz., stovyklaviečių) lovų skaičiaus viename kvadratiniame kilometre pokyčiai 1990–2011m.

Šiame žemėlapyje parodyta Europos pakrantėse esančių maudyklų vandens kokybė (pvz., labai gera, gera, patenkinama, bloga). Jame pateikiamas 28 ES valstybių narių pateiktų ir Europos aplinkos agentūros praneštų 1990–2022 m. duomenų rinkinys.

Turizmas yra svarbus pakrantės regionų ekonomikos variklis, tačiau jis gali daryti ir neigiamą poveikį pakrantės bendruomenėms ir ekosistemoms. Norint įvertinti šį poveikį ir sukurti tvaraus pakrančių turizmo valdymo sistemą, būtina stebėti turizmo raidą įvairiose Europos pakrantėse. Vienas iš būdų tai padaryti – įvertinti nakvynių, kurias žmonės praleido turistų apgyvendinimo įstaigose, skaičių pakrantės regionuose. Šiame žemėlapyje parodytas nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius pakrantės ir ne pakrantės rajonuose (nuo 2012m.). Daugiau informacijos

UNESCO. Šiame žemėlapyje rasite jūrose ir pakrantėse esančių UNESCO pasaulio paveldo vietovių, kurias galima aplankyti Europoje ir visame pasaulyje, vietas. Naudodamiesi šiuo žemėlapiu, galite mokytis istorijos ir grįžti į praeitį, kad pažintumėte mūsų visuomenes kultūriniu, socialiniu, ekologiniu bei ekonominiu požiūriais ir susipažintumėte su turtingu paveldu, kurį jos paliko. Šias į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas vietoves Pasaulio paveldo komitetas laiko išskirtiniu visuotinės vertės paveldu.

Tarptautinis akvariumų forumas.Šiame žemėlapyje pavaizduoti daugiau kaip 100 Europos viešųjų akvariumų, įtrauktų į Tarptautinio akvariumų forumo (IAF) sudarytą Europos akvariumų sąrašą. Išvyka į akvariumą – visuomet turininga patirtis. Jūrininkų istorijos, jūros gyvūnų fiziologija, ekologiniai faktai, susiję su įvairiomis jūros buveinėmis, ir informacija apie tai, kodėl svarbu rūpintis jūrų švara, – tik keletas pavyzdžių to, ką čia galima sužinoti.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra ekonominės veiklos matas, apibrėžiamas kaip visų pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertės ir toms prekėms pagaminti arba toms paslaugoms suteikti panaudotų prekių ir paslaugų vertės skirtumas. Šis rodiklis plačiai naudojamas gyvenimo lygiui palyginti arba ekonominei konvergencijai arba ekonominiams skirtumams stebėti Europos Sąjungoje. BVP komponentai ir susiję rodikliai gali suteikti naudingos informacijos apie pagrindinius veiksnius, darančius poveikį ekonominei veiklai, taigi jais remiantis galima rengti, stebėti ir vertinti konkrečias ES politikos sritis. Šiame žemėlapyje parodytas bendrojo vidaus produkto santykis su šalies vidurkiu, kuris prilyginamas 100-ui. Jei šio rodiklio vertė mažesnė nei 100, tai reiškia, kad to regiono vertė nesiekia šalies vidurkio. Jei šio rodiklio vertė didesnė nei 100, tai reiškia, kad to regiono vertė viršija šalies vidurkį. Daugiau informacijos: BVP pradedantiesiems

Šiame žemėlapyje parodytas bendrasis vidaus produktas (BVP) rinkos kainomis pagal pakrantės ir ne pakrantės regionus. Bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis yra galutinis vietos gamintojų vienetų gamybos veiklos rezultatas. Jis apibrėžiamas kaip visų pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertės ir toms prekėms pagaminti arba toms paslaugoms suteikti panaudotų prekių ir paslaugų vertės skirtumas. Konkretesnių metodikos paaiškinimų galima rasti Reglamente dėl 2010m. ESS (Europos sąskaitų sistemos).

Šiame žemėlapyje parodyta bendroji pridėtinė vertė (BPV) bazinėmis kainomis pakrantės ir ne pakrantės regionuose. BPV nustatoma kaip produkcijos vertės bazinėmis kainomis ir tarpinio vartojimo pirkėjų kainomis skirtumas. Tai yra nacionalinių sąskaitų gamybos sąskaitos balansuojamasis straipsnis. BPV galima išskaidyti pagal pramonės šakas ir institucinius sektorius. Kalbant konkrečiau, prie visų pramonės šakų arba sektorių BPV sumos pridėjus mokesčius produktams ir atėmus subsidijas produktams gaunamas bendrasis vidaus produktas. Iš BPV atėmus pagrindinio kapitalo vartojimą gaunama atitinkama grynoji pridėtinė vertė (GPV). Sąvokos „BPV rinkos kainomis“, „BPV gamintojo kainomis“ ir „BPV bazinėmis kainomis“ 2010m. Europos sąskaitų sistemoje nebevartojamos.

Šiame žemėlapyje parodyta procentinė gyventojų, kuriems turi įtakos jūrinė veikla, skaičiaus dalis, pvz., ES regionų gyventojų, gyvenančių jūrinės veiklos rajonuose, skaičiaus dalis. Jūrinės veiklos rajonas yra teritorija, kurią galima pasiekti per tam tikrą kelionės laiką, esamu transporto tinklu pradėjus važiuoti iš pakrantėje esančios vietovės.

Užimtumas antriniame sektoriuje – tai užimtumas su žuvininkyste susijusioje veikloje, kuri nėra laikoma aktyvia žvejybos veikla. Antriniame sektoriuje gaminamos gatavos prekės iš žaliavų, gautų pirminiame ūkio sektoriuje. Šiam sektoriui priskiriami visi gamybos, perdirbimo ir statybos darbai. Šiame žemėlapyje parodytas antriniame sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus dalies, palyginti su bendru regionuose dirbančių asmenų skaičiumi, santykis su šalies vidurkiu, kuris prilyginamas 100-ui. Jei šio rodiklio vertė mažesnė nei 100, tai reiškia, kad to regiono vertė nesiekia šalies vidurkio. Jei šio rodiklio vertė didesnė nei 100, tai reiškia, kad to regiono vertė viršija šalies vidurkį.

Šiame žemėlapyje lyginamas užimtumas tiek pakrantės, tiek ne pakrantės regionuose. Šioje statistinėje analizėje pavaizduota veikla, kuriai taikomas statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius NACE 2 red., taip pat pateiktas bendras šia veikla užsiimančių žmonių skaičius ES.

Užimtumą pirminiame sektoriuje sudaro gavybos veikla, kalnakasyba, žemės ūkis ir aktyvi žvejyba. Šiame žemėlapyje parodytas pirminiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus dalies, palyginti su bendru regionuose dirbančių asmenų skaičiumi, santykis su šalies vidurkiu, kuris prilyginamas 100-ui. Jei šio rodiklio vertė mažesnė nei 100, tai reiškia, kad to regiono vertė nesiekia šalies vidurkio. Jei šio rodiklio vertė didesnė nei 100, tai reiškia, kad to regiono vertė viršija šalies vidurkį.

Užimtumą tretiniame sektoriuje, dar vadinamame paslaugų pramone, sudaro tiekimo veikla, pvz., mažmeninė ir didmeninė prekyba, gabenimas ir platinimas, restoranų veikla, kanceliarinės paslaugos, žiniasklaida, turizmas, draudimas, bankininkystė, sveikatos priežiūra ir teisė. Šiame žemėlapyje parodytas tretiniame sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus dalies, palyginti su bendru regionuose dirbančių asmenų skaičiumi, santykis su šalies vidurkiu, kuris prilyginamas 100-ui. Šalies vidurkis lygus 100-ui. Jei šio rodiklio vertė mažesnė nei 100, tai reiškia, kad to regiono vertė nesiekia šalies vidurkio. Jei šio rodiklio vertė didesnė nei 100, tai reiškia, kad to regiono vertė viršija šalies vidurkį.

Žvejybos ir akvakultūros sektoriai apima įvairias veiklos sritis, pradedant gamyba ir pardavimu (laivų, žvejybos įrankių, jauko ir t.t.) ir baigiant ūkininkavimu bei žuvų gaudymu, perdirbimu, pardavimu ir platinimu. Šia veikla užtikrinamas tvarus jūrų ir gėlo vandens išteklių valdymas, kartu prisidedant prie pasaulio ekonominės ir socialinės plėtros. Šiame žemėlapyje parodytas užimtumas kiekvienos valstybės narės žvejybos ir akvakultūros sektoriuose.

Šiame žemėlapyje parodytas įmonių, kurios augo 10proc. arba daugiau, skaičius pakrantės regionuose, palyginti su ne pakrantės regionais. Verslo demografijos žemėlapyje pateikiama informacija apie įsteigtų ir uždarytų įmonių skaičių ir įmonių išlikimo rodiklius, taip pat informacija apie susijusius užimtumo duomenis. Verslo demografijos duomenys gali būti naudojami įvairių rinkų dinamikai ir inovacijoms analizuoti, jie suteikia svarbios informacijos politiniams sprendimams priimti. Du pagrindiniai užimtumo matai yra dirbančių (užimtų) asmenų skaičius ir (samdomųjų) darbuotojų skaičius.

Nuo 2008m. švenčiama Europos jūrų diena yra kasmetinė ES konferencija jūrų ir tvaraus mėlynojo augimo klausimais. Į šiai konferencijai skirtas aukšto lygio plenarines ir temines sesijas, praktinius seminarus ir parodų erdves susirenka politikos formuotojai, mokslininkai, pramonės ir visuomenės atstovai. Šiame žemėlapyje parodytos vietos, kuriose nuo tada, kai buvo pradėta švęsti Europos jūrų diena, ta proga buvo rengiamos kasmetinės suinteresuotųjų subjektų konferencijos.

Be Europos jūrų dienos konferencijos, visoje Europoje su antrašte „Europos jūrų diena mano šalyje“ organizuojami įvairūs jaunimui ir piliečiams skirti vietos renginiai. Taip daugeliui Europos regionų, kuriuose išvystyta jūros kultūra, suteikiama galimybė prisijungti prie šventės ir atkreipti dėmesį į gyvybiškai svarbų jūrų ir vandenynų vaidmenį vietos bendruomenėms. Šiame žemėlapyje pateikiama 2019m. balandžio – liepos mėn. 21 šalyje (15-oje ES valstybių narių ir 6-iose ES nepriklausančiose šalyse) vykusių 150-ies vietos renginių „Europos jūrų diena mano šalyje“ (įskaitant paplūdimių tvarkymą, ekskursijas po uostus su vadovu, parodas jūrų temomis, ekologinės tematikos ekskursijas į reikšmingo jūrų paveldo vietoves, ekskursijas laivais ir t.t.) apžvalga. Be to, daugelis organizatorių per savo renginius ES valstybių narių studentams ir mokiniams pademonstravo Europos jūrų atlasą. Kad šis žemėlapis būtų dar unikalesnis, jame paslėpėme kai ką ypatingo. Prisijunkite prie šventinių renginių, ištyrinėkite žemėlapį ir pamėginkite įveikti 2019m. Europos jūrų dienos mano šalyje iššūkį!

Kartu su kasmetine Europos jūrų dienos konferencija (šiemet ji vyksta Den Helderyje, Nyderlanduose, 2021m. gegužės 20–21d.) organizuojami ir su ja susiję jaunimui ir piliečiams skirti vietos renginiai, bendrai pavadinti „Europos jūrų diena mano šalyje“.
„Europos jūrų diena mano šalyje“ yra svarbi pastaraisiais metais nuolat kylančios informuotumo apie vandenynus ir aktyvizmo bangos dalis, o šio ciklo renginiai tampa vis populiaresni ir kasmet pritraukia daugiau nei 30000 dalyvių. Vietos veikla, pavyzdžiui, paplūdimių tvarkymas, ekskursijos po uostus su vadovu, meno parodos, praktiniai seminarai, konferencijos, pratybos, parodos jūrų temomis, žinių apie vandenynus gilinimo akcijos, ekologinės tematikos ekskursijos ir pasivaikščiojimai po reikšmingo jūrų paveldo vietoves, ekskursijos laivais, apsilankymai jūrų muziejuose, laivuose, akvariumuose, laivų statyklose ir pan., yra skirta plačiajai auditorijai visoje Europoje, o jos linksmybių ir žaidimų komponentas yra skirtas tiesiogiai pritraukti jaunesnei auditorijai. Dėl šios veiklos daugybei Europos regionų, kuriuose puoselėjama jūrų kultūra, suteikiama galimybė dalyvauti šventiniuose renginiuose ir atkreipti dėmesį į gyvybiškai svarbų jūrų ir vandenynų vaidmenį vietos bendruomenėms.
Kadangi COVID-19 krizė dar nesibaigė, šiemet „Europos jūrų diena mano šalyje“ apima ir virtualius, ir, jei įmanoma, gyvus renginius, kurie vyksta 2021m.
Šiame žemėlapyje pateikiama 25 skirtingose šalyse (21-oje ES valstybėje narėje ir 4-iose ES nepriklausančiose šalyse) vykusių 232 vietos renginių „Europos jūrų diena mano šalyje 2021m.“ apžvalga. Be to, daugelis organizatorių per savo renginius ES valstybių narių studentams ir mokiniams pademonstruoja Europos jūrų atlasą.
Kad šis žemėlapis būtų dar įdomesnis, jame paslėpėme kai ką ypatingo. Dalyvaukite šventiniuose renginiuose, ištyrinėkite žemėlapį ir pamėginkite įveikti „Europos jūrų dienos mano šalyje 2021m.“ lobio paieškos užduotį.

Kartu su kasmetine Europos jūrų dienos konferencija (šiemet ji vyksta Ravenoje, Italijoje, 2022m. gegužės 19–20d.) organizuojami ir su ja susiję jaunimui ir piliečiams skirti vietos renginiai, bendrai pavadinti „Europos jūrų diena mano šalyje“.
„Europos jūrų diena mano šalyje“ yra svarbi pastaraisiais metais nuolat kylančios informuotumo apie vandenynus ir aktyvizmo bangos dalis, o šio ciklo renginiai tampa vis populiaresni ir kasmet pritraukia daugiau nei 50000 dalyvių. Vietos veikla, pavyzdžiui, paplūdimių tvarkymas, ekskursijos po uostus su vadovu, meno parodos, praktiniai seminarai, konferencijos, seminarai, parodos jūrų temomis, žinių apie vandenynus gilinimo akcijos, ekologinės tematikos ekskursijos ir pasivaikščiojimai į reikšmingo jūrų paveldo vietoves, ekskursijos laivais, apsilankymai jūrų muziejuose, laivuose, akvariumuose, laivų statyklose ir pan., yra skirta plačiajai auditorijai visoje Europoje, o jos linksmybių ir žaidimų komponentas yra skirtas tiesiogiai pritraukti jaunesnei auditorijai. Dėl šios veiklos daugybei Europos regionų, kuriuose puoselėjama jūrų kultūra, suteikiama galimybė dalyvauti šventiniuose renginiuose ir atkreipti dėmesį į gyvybiškai svarbų jūrų ir vandenynų vaidmenį vietos bendruomenėms.
Kadangi COVID-19 krizė dar nesibaigė, šiemet „Europos jūrų diena mano šalyje“ apima ir virtualius, ir, jei įmanoma, gyvus renginius, kurie vyksta 2022m.
Šiame žemėlapyje pateikiama 29 skirtingose šalyse (22-ose ES valstybėse narėse ir 7-iose ES nepriklausančiose šalyse) vykusių vietos renginių „Europos jūrų diena mano šalyje 2022m.“ apžvalga. Be to, daugelis organizatorių per savo renginius ES valstybių narių studentams ir mokiniams pademonstruoja Europos jūrų atlasą.
Kad šis žemėlapis būtų dar įdomesnis, jame paslėpėme kai ką ypatingo. Dalyvaukite šventiniuose renginiuose, ištyrinėkite žemėlapį ir pamėginkite laimėti „Europos jūrų dienos mano šalyje 2022m.“ valčių lenktynes.

Kartu su kasmetine Europos jūrų dienos konferencija (šiais metais vykusia Breste, Prancūzijoje, 2023m. gegužės 24–25d.) visoje Europoje organizuojami įvairūs jaunimui ir piliečiams skirti vietos renginiai, bendrai vadinami „Europos jūrų diena mano šalyje“.
Ši iniciatyva yra svarbi su vandenynais susijusio sąmoningumo ir aktyvizmo bangos, kuri pastaraisiais metais nuolat stiprėja, dalis. Šios dienos renginiai tampa vis populiaresni ir kasmet pritraukia daugiau kaip 50000 dalyvių. Vietos lygmeniu organizuojama veikla (pavyzdžiui, paplūdimių tvarkymas, ekskursijos po uostus, meno parodos, dirbtuvės, konferencijos, seminarai, parodos jūrų temomis, žinių apie vandenynus gilinimo akcijos, ekologinės tematikos ekskursijos ir pasivaikščiojimai reikšmingo jūrų paveldo vietovėse, ekskursijos laivais, apsilankymai jūrų muziejuose, laivuose, akvariumuose, laivų statyklose ir pan.) yra skirta plačiajai auditorijai visoje Europoje, o jos pramoginis elementas ir žaidimai pritraukia jaunesnę auditoriją. Minėta veikla daugybei Europos regionų, kuriuose puoselėjama jūrų kultūra, suteikia progą dalyvauti šventiniuose renginiuose ir akcentuoti gyvybiškai svarbų jūrų ir vandenynų vaidmenį vietos bendruomenėms.
Šiemet „Europos jūrų diena mano šalyje“ apima gyvus, virtualius ir hibridinius renginius.
Šiame žemėlapyje pateikiama įvairiose šalyse organizuojamų su „Europos jūrų diena mano šalyje 2023m.“ susijusių vietos renginių apžvalga. Daugelis organizatorių savo renginių metu ES valstybių narių studentams ir mokiniams pristato ir Europos jūrų atlasą.
Kad šis žemėlapis būtų dar unikalesnis, jame paslėpėme kai ką ypatingo. Prisijunkite prie šventinių renginių, susipažinkite su žemėlapiu ir pamėginkite įveikti žaidimo Surask lobį atlase iššūkį!

In parallel to the annual European Maritime Day (EMD) conference (this year in Svendborg, Denmark, on 30-31 May 2024), a series of local related events are organised across Europe, reaching out to young people and citizens under the ‘EMD in my Country’ label. The objective is for people to realise that activities at sea (coastal tourism, fishing, sailing, shipping, offshore renewable energy, aquaculture etc.) are key for the EU’s citizens and economies. The EU has 68,000 km of coastline and about one third of the EU population lives within 50 km of the coast.
Since the first edition in 2018, the number of European Maritime Day in My Country events has increased significantly, with a wide range of activities such as beach clean-ups, guided tours, art exhibitions, workshops, and conferences. In 2023, 494 events were organised in 31 countries, both in the EU and outside the EU.
EMD In My Country this year includes physical, virtual and hybrid events.
This map offers an overview of the EMD in my Country 2024 local events in different countries. Many organisers also use their events to demonstrate the European Atlas of the Seas to citizens, students and pupils across
To make this map even more unique, we have hidden something special in it. Join the celebrations, explore the map and try to solve the Blue Economy Challenge.

Europa turi platų jūros tyrimų infrastruktūros tinklą, apimantį labai įvairius įrenginius, įskaitant mokslinių tyrimų laivus ir į laivus pakraunamą įrangą, fizikos, biologijos ir chemijos srityse naudojamus sausumos ir jūros tyrimų ir bandymų įrenginius, taip pat įvairius nuotolinio stebėjimo ir stebėjimo vietoje įrenginius. Šiame žemėlapyje rodomi įvairūs įrenginiai, įtraukti į „EurOcean“ jūros tyrimų infrastruktūros duomenų bazę. Spustelėkite žemėlapį, norėdami peržiūrėti pagrindines kiekvieno įrenginio savybes, taip pat nuorodas ir kontaktinius duomenis, suteikiančius galimybę gauti išsamesnės informacijos, kurią teikia šių įrenginių operatoriai.

Šiame žemėlapyje pateikiamos keturios ES makroregioninės strategijos ir Jūrų strategija Atlanto vandenyno zonai. Makroregioninė strategija yra Europos Vadovų Tarybos patvirtinta integruota programa, kuria siekiama spręsti bendras problemas, kylančias apibrėžtoje geografinėje teritorijoje ir susijusius su toje pačioje geografinėje teritorijoje esančiomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, kurios tokiu būdu gauna sustiprinto bendradarbiavimo siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos teikiamą naudą.

Misijų veiksmais pristatomos bendros pastangos siekiant trijų misijos „Atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis iki 2030m.“ tikslų:

  1. Saugoti ir atkurti jūrų ir gėlo vandens ekosistemas ir biologinę įvairovę pagal 2030m. ES biologinės įvairovės strategiją.
  2. Užkirsti kelią vandenynų, jūrų ir vandenų taršai ir ją panaikinti pagal ES veiksmų planą „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“.
  3. Paversti tvarią mėlynąją ekonomiką neutralaus anglies dioksido poveikio ir žiedine mėlynąja ekonomika, atsižvelgiant į siūlomą Europos klimato teisės aktą ir holistinę viziją, įtvirtintą tvarios mėlynosios ekonomikos strategijoje.

Šiems tikslams pasiekti misijos metu taip pat taikomos dvi priemonės:

• skaitmeninė žinių apie vandenynus ir kitus vandenis sistema;
• visuomenės mobilizavimas bei dalyvavimas.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie misijų veiksmus, spustelėkite čia.

Apie 160-ies regionų, esančių 28-iose šalyse, atstovai renkasi į Europos periferinių jūrų regionų konferenciją (angl. CPMR). CPMR sudaryta iš geografinių komisijų, kurių paskirtis – propaguoti savo specifinį identitetą ir bendradarbiauti bendro intereso klausimais, susijusiais su kiekvienu iš šių pagrindinių jūrų baseinų: Atlanto lanko regionu, Balkanų ir Juodosios jūros regionu, salomis, Viduržemio jūros regionu, Baltijos jūra ir Šiaurės jūra. Šiame žemėlapyje pavaizduoti regionai, kurie priklauso CPMR veiklos sričiai ir kuriuose CPMR siekia patenkinti bei tarp ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių suderinti regionų poreikius ir interesus. Visų pirma, CPMR siekia, kad Europoje būtų skiriama daugiau dėmesio jūriniam aspektui, ir pabrėžia integruotos jūrų politikos, didesnio bendros žuvininkystės politikos regionalizavimo ir saugios laivybos sistemos, kuri padėtų valdyti padidėjusį laivų eismą, svarbą.

Europoje yra keturios bendradarbiavimo struktūros, kuriomis siekiama apsaugoti jūros aplinką ir sutelkti valstybes nares bei kaimynines šalis, turinčias bendrų jūrų vandenų, – tai regioninės jūrų konvencijos. Šiame žemėlapyje pavaizduoti jūrų regionai, kuriems taikomos regioninės jūrų konvencijos (Helsinkio konvencija, Barselonos konvencija, Bukarešto konvencija ir OSPAR konvencija), susijusios su jūros aplinkos apsauga. Rengdamos jūrų strategijas, valstybės narės, pasinaudodamos šiomis regionų bendradarbiavimo struktūromis, tarpusavyje koordinuoja veiksmus.

Jūrinis vamzdynas (dar vadinamas povandeniniu vamzdynu) yra jūros dugnu arba žemiau jūros dugno (jame iškastu grioviu) nutiestas vamzdynas. Kartais didžioji vamzdyno dalis yra sausumoje, tačiau kai kuriose vietose vamzdynas kerta vandens plotus, pvz., nedideles jūras, sąsiaurius ir upes. Povandeniniai vamzdynai visų pirma naudojami naftai arba dujoms tiekti, tačiau vandens transportavimas taip pat yra svarbi jų funkcija. Žemėlapyje pavaizduotos įvairiose Europos šalyse esančių jūrinių vamzdynų trasos ir jų veikimo būsena. Ši informacija parengta sujungus ir suderinus duomenų rinkinius, skelbiamus keliuose ES valstybių narių, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės šaltiniuose.

Povandeninis ryšio kabelis – tai kabelis, jūros dugnu nutiestas tarp sausumos stočių ryšio signalams perduoti per vandenynų arba jūrų plotus. Šiame žemėlapyje parodytos faktinės telekomunikacijų kabelių trasos, kurios prasideda Maltos vandenyse arba kurios eina per Maltos vandenis. Šią informaciją pateikė Tarptautinio vandenynų instituto Maltos operatyvinis centras (Maltos universiteto Fizinės okeanografijos skyrius), o parengė Maltos transporto institucijos Jūrų skyrius (buvusi Maltos jūrų institucija).

Povandeninis ryšio kabelis – tai kabelis, jūros dugnu nutiestas tarp sausumos stočių ryšio signalams perduoti per vandenynų arba jūrų plotus. Šiame žemėlapyje rodomos faktinės Vokietijos telekomunikacijų kabelių trasos, nurodytos Federalinės jūrų ir hidrografijos agentūra („BSH Contis“).

Povandeninis ryšio kabelis – tai kabelis, jūros dugnu nutiestas tarp sausumos stočių ryšio signalams perduoti per vandenynų arba jūrų plotus. Šiame žemėlapyje rodomos faktinės ryšio kabelių trasos, nurodytos bendrovės „Orange“ tvarkomoje svetainėje „SIGCables“.

Šiame žemėlapyje parodyta amonio koncentracija vandens telkinyje 2010 m. pavasarį. Amoniaku vadinamos dvi cheminės atmainos, kurios vandenyje yra pusiausvyros būsenoje (NH3, nejonizuota atmaina, ir NH4+, jonizuota atmaina). Ši cheminė medžiaga pramonėje plačiai naudojama daugelio organinių ir neorganinių cheminių medžiagų, į kurių sudėtį įeina azotas, sintezei ir trąšų gamybai arba kaip trąša, tiesiogiai įterpiama į dirvožemį, pvz., drėkinant medvilnę. Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių amoniakas patenka į paviršinius ir požeminius vandenis, yra buitinės ir gamybinės nuotekos. Amoniaku vadinamos dvi cheminės atmainos, kurios vandenyje yra pusiausvyros būsenoje (NH3, nejonizuota atmaina, ir NH4+, jonizuota atmaina). Amoniako molekulė yra viena iš gyviesiems organizmams reikalingų maistinių medžiagų, tačiau kai jo per daug, jis gali kauptis organizme ir sukelti metabolizmo pakitimų arba padidinti kūno pH. Pavyzdžiui, manoma, kad amoniako toksiškumas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žuvų veisyklose patiriama nepaaiškinamų nuostolių.

Šiame žemėlapyje parodyta amonio koncentracija vandens telkinyje 2010 m. rudenį. Amoniaku vadinamos dvi cheminės atmainos, kurios vandenyje yra pusiausvyros būsenoje (NH3, nejonizuota atmaina, ir NH4+, jonizuota atmaina). Ši cheminė medžiaga pramonėje plačiai naudojama daugelio organinių ir neorganinių cheminių medžiagų, į kurių sudėtį įeina azotas, sintezei ir trąšų gamybai arba kaip trąša, tiesiogiai įterpiama į dirvožemį, pvz., drėkinant medvilnę. Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių amoniakas patenka į paviršinius ir požeminius vandenis, yra buitinės ir gamybinės nuotekos. Amoniaku vadinamos dvi cheminės atmainos, kurios vandenyje yra pusiausvyros būsenoje (NH3, nejonizuota atmaina, ir NH4+, jonizuota atmaina). Amoniako molekulė yra viena iš gyviesiems organizmams reikalingų maistinių medžiagų, tačiau kai jo per daug, jis gali kauptis organizme ir sukelti metabolizmo pakitimų arba padidinti kūno pH. Pavyzdžiui, manoma, kad amoniako toksiškumas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žuvų veisyklose patiriama nepaaiškinamų nuostolių.

Šiame žemėlapyje parodyta amonio koncentracija vandens telkinyje 2010 m. vasarą. Amoniaku vadinamos dvi cheminės atmainos, kurios vandenyje yra pusiausvyros būsenoje (NH3, nejonizuota atmaina, ir NH4+, jonizuota atmaina). Ši cheminė medžiaga pramonėje plačiai naudojama daugelio organinių ir neorganinių cheminių medžiagų, į kurių sudėtį įeina azotas, sintezei ir trąšų gamybai arba kaip trąša, tiesiogiai įterpiama į dirvožemį, pvz., drėkinant medvilnę. Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių amoniakas patenka į paviršinius ir požeminius vandenis, yra buitinės ir gamybinės nuotekos. Amoniaku vadinamos dvi cheminės atmainos, kurios vandenyje yra pusiausvyros būsenoje (NH3, nejonizuota atmaina, ir NH4+, jonizuota atmaina). Amoniako molekulė yra viena iš gyviesiems organizmams reikalingų maistinių medžiagų, tačiau kai jo per daug, jis gali kauptis organizme ir sukelti metabolizmo pakitimų arba padidinti kūno pH. Pavyzdžiui, manoma, kad amoniako toksiškumas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žuvų veisyklose patiriama nepaaiškinamų nuostolių.

Šiame žemėlapyje parodyta amonio koncentracija vandens telkinyje 2010m. žiemą. Amoniaku vadinamos dvi cheminės atmainos, kurios vandenyje yra pusiausvyros būsenoje (NH3, nejonizuota atmaina, ir NH4+, jonizuota atmaina). Ši cheminė medžiaga pramonėje plačiai naudojama daugelio organinių ir neorganinių cheminių medžiagų, į kurių sudėtį įeina azotas, sintezei ir trąšų gamybai arba kaip trąša, tiesiogiai įterpiama į dirvožemį, pvz., drėkinant medvilnę. Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių amoniakas patenka į paviršinius ir požeminius vandenis, yra buitinės ir gamybinės nuotekos. Amoniaku vadinamos dvi cheminės atmainos, kurios vandenyje yra pusiausvyros būsenoje (NH3, nejonizuota atmaina, ir NH4+, jonizuota atmaina). Amoniako molekulė yra viena iš gyviesiems organizmams reikalingų maistinių medžiagų, tačiau kai jo per daug, jis gali kauptis organizme ir sukelti metabolizmo pakitimų arba padidinti kūno pH. Pavyzdžiui, manoma, kad amoniako toksiškumas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žuvų veisyklose patiriama nepaaiškinamų nuostolių.

Šiame žemėlapyje parodytas chlorofilo a kiekis Europos jūrose pavasarį. Chlorofilo koncentracija naudojama kaip pakaitinis mikroskopinių augalų (fitoplanktono) biomasės (jos kiekio) rodiklis. Įvairių formų chlorofilas susidaro gyvose dumblių ir kito fitoplanktono, randamo paviršiniame vandenyje, ląstelėse. Chlorofilas yra vienas pagrindinių biocheminių molekulės komponentų ir yra atsakingas už fotosintezę– labai svarbų procesą, kurio metu, naudojant saulės energiją, gaminamas gyvybę palaikantis deguonis. Jūrose ir vandenynuose gyvenančio fitoplanktono biomasė ir rūšys bėgant laikui ir keičiantis metų laikams kinta.

Šiame žemėlapyje parodytas chlorofilo a kiekis Europos jūrose rudenį. Chlorofilo koncentracija naudojama kaip pakaitinis mikroskopinių augalų (fitoplanktono) biomasės (jos kiekio) rodiklis. Įvairių formų chlorofilas susidaro gyvose dumblių ir kito fitoplanktono, randamo paviršiniame vandenyje, ląstelėse. Chlorofilas yra vienas pagrindinių biocheminių molekulės komponentų ir yra atsakingas už fotosintezę– labai svarbų procesą, kurio metu, naudojant saulės energiją, gaminamas gyvybę palaikantis deguonis. Jūrose ir vandenynuose gyvenančio fitoplanktono biomasė ir rūšys bėgant laikui ir keičiantis metų laikams kinta.

Šiame žemėlapyje parodytas chlorofilo a kiekis Europos jūrose vasarą. Chlorofilo koncentracija naudojama kaip pakaitinis mikroskopinių augalų (fitoplanktono) biomasės (jos kiekio) rodiklis. Įvairių formų chlorofilas susidaro gyvose dumblių ir kito fitoplanktono, randamo paviršiniame vandenyje, ląstelėse. Chlorofilas yra vienas pagrindinių biocheminių molekulės komponentų ir yra atsakingas už fotosintezę– labai svarbų procesą, kurio metu, naudojant saulės energiją, gaminamas gyvybę palaikantis deguonis. Jūrose ir vandenynuose gyvenančio fitoplanktono biomasė ir rūšys bėgant laikui ir keičiantis metų laikams kinta.

Šiame žemėlapyje parodytas chlorofilo a kiekis Europos jūrose žiemą. Chlorofilo koncentracija naudojama kaip pakaitinis kintamasis mikroskopinių augalų (fitoplanktono) biomasei (jos kiekiui) nustatyti. Įvairių formų chlorofilas susidaro gyvose dumblių ir kitokio fitoplanktono, randamo paviršiniame vandenyje, ląstelėse. Chlorofilas yra vienas pagrindinių molekulės biocheminių komponentų ir yra atsakingas už fotosintezę – labai svarbų procesą, kurio metu, naudojant saulės energiją, gaminamas gyvybę palaikantis deguonis. Jūrose ir vandenynuose gyvenančio fitoplanktono biomasė ir rūšys laikui bėgant kinta ir priklauso nuo metų laiko.

Šiame žemėlapyje rodoma fosfatų koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. pavasarį. Fosfatai yra cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra cheminio elemento fosforo; jie daro poveikį vandens kokybei – skatina perteklinį dumblių augimą. Vandenyje esantys fosfatai maitina dumblius, šie nevaldomai auga vandens ekosistemose ir sugriauna pusiausvyrą, dėl to nyksta kitos gyvybės formos ir gaminasi žalingi toksinai. Labai dideli dumblių kiekiai per vadinamąjį dumblių žydėjimą uždengia vandenį, dėl to kiti augalai gauna mažiau saulės šviesos ir kartais žūsta. Žuvus dumbliams, juos ardančios bakterijos naudoja vandenyje ištirpusį deguonį, atimdamos jį iš kitų vandens gyvūnų, ir šie dėl to kartais uždūsta.

Šiame žemėlapyje parodyta fosfatų koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. rudenį. Fosfatai yra cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra cheminio elemento fosforo; jie daro poveikį vandens kokybei – skatina perteklinį dumblių augimą. Vandenyje esantys fosfatai maitina dumblius, šie nevaldomai auga vandens ekosistemose ir sugriauna pusiausvyrą, dėl to nyksta kitos gyvybės formos ir gaminasi žalingi toksinai. Labai dideli dumblių kiekiai per vadinamąjį dumblių žydėjimą uždengia vandenį, dėl to kiti augalai gauna mažiau saulės šviesos ir kartais žūsta. Žuvus dumbliams, juos ardančios bakterijos naudoja vandenyje ištirpusį deguonį, atimdamos jį iš kitų vandens gyvūnų, ir šie dėl to kartais uždūsta.

Šiame žemėlapyje parodyta fosfatų koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. vasarą. Fosfatai yra cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra cheminio elemento fosforo; jie daro poveikį vandens kokybei – skatina perteklinį dumblių augimą. Vandenyje esantys fosfatai maitina dumblius, šie nevaldomai auga vandens ekosistemose ir sugriauna pusiausvyrą, dėl to nyksta kitos gyvybės formos ir gaminasi žalingi toksinai. Labai dideli dumblių kiekiai per vadinamąjį dumblių žydėjimą uždengia vandenį, dėl to kiti augalai gauna mažiau saulės šviesos ir kartais žūsta. Žuvus dumbliams, juos ardančios bakterijos naudoja vandenyje ištirpusį deguonį, atimdamos jį iš kitų vandens gyvūnų, ir šie dėl to kartais uždūsta.

Šiame žemėlapyje parodyta fosfatų koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. žiemą. Fosfatai yra cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra cheminio elemento fosforo; jie daro poveikį vandens kokybei – skatina perteklinį dumblių augimą. Vandenyje esantys fosfatai maitina dumblius, šie nevaldomai auga vandens ekosistemose ir sugriauna pusiausvyrą, dėl to nyksta kitos gyvybės formos ir gaminasi žalingi toksinai. Labai dideli dumblių kiekiai per vadinamąjį dumblių žydėjimą uždengia vandenį, dėl to kiti augalai gauna mažiau saulės šviesos ir kartais žūsta. Žuvus dumbliams, juos ardančios bakterijos naudoja vandenyje ištirpusį deguonį, atimdamos jį iš kitų vandens gyvūnų, ir šie dėl to kartais uždūsta.

Šiame žemėlapyje parodyta deguonies koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. pavasarį. Vandenyje ištirpęs deguonis yra būtinas vandens gyvūnams ir augalams; nuo jo kiekio, taip pat nuo druskingumo ir temperatūros labai priklauso biologinė įvairovė ir vandens kokybė. Ištirpusio deguonies kiekiui nukritus žemiau normalių lygių, pasikeičia vandens kokybė ir gali prasidėti eutrofikacija.

Šiame žemėlapyje parodyta deguonies koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. rudenį. Vandenyje ištirpęs deguonis yra būtinas vandens gyvūnams ir augalams; nuo jo kiekio, taip pat nuo druskingumo ir temperatūros labai priklauso biologinė įvairovė ir vandens kokybė. Ištirpusio deguonies kiekiui nukritus žemiau normalių lygių, pasikeičia vandens kokybė ir gali prasidėti eutrofikacija.

Šiame žemėlapyje parodyta deguonies koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. vasarą. Vandenyje ištirpęs deguonis yra būtinas vandens gyvūnams ir augalams; nuo jo kiekio, taip pat nuo druskingumo ir temperatūros labai priklauso biologinė įvairovė ir vandens kokybė. Ištirpusio deguonies kiekiui nukritus žemiau normalių lygių, pasikeičia vandens kokybė ir gali prasidėti eutrofikacija.

Šiame žemėlapyje parodyta deguonies koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. žiemą. Vandenyje ištirpęs deguonis yra būtinas vandens gyvūnams ir augalams; nuo jo kiekio, taip pat nuo druskingumo ir temperatūros labai priklauso biologinė įvairovė ir vandens kokybė. Ištirpusio deguonies kiekiui nukritus žemiau normalių lygių, pasikeičia vandens kokybė ir gali prasidėti eutrofikacija.

Šiame žemėlapyje rodoma 2012–2017m. pavasarį paviršiniuose vandenyse ištirpusio neorganinio azoto vidutinė koncentracija. Ištirpęs neorganinis azotas– tai bendras vandens storymėje ištirpusių neorganinių azoto junginių (nitratų, nitritų ir amonio), kurie yra būtinos maisto medžiagos vandens augalams ir dumbliams vandenyne augti, kiekis. Nors azoto gamtoje daug, dėl į upes patenkančių nuotekų ir nuotekų bei kitų trąšų nutekėjimo į žemę jo gali tapti per daug, o tai gali sukelti priekrantės vandenų eutrofikaciją. Taip nutinka, kai dėl maisto medžiagų pertekliaus masiškai auga (žydi) dumbliai ir vandens augalai. Šis žydėjimas pats savaime gali būti toksiškas, be to, kai organinės medžiagos suyra, žydėjimo metu imamas naudoti vandenyje ištirpęs deguonis, o esant stipriai eutrofikacijai gali susidaryti hipoksinės ir net anoksinės sąlygos. Šis poveikis gali būti mirtinas žuvims ir kitiems organizmams, gyvenantiems netoli jūros dugno jūros priekrantėse.

Šiame žemėlapyje rodoma 2012–2017m. rudenį paviršiniuose vandenyse ištirpusio neorganinio azoto vidutinė koncentracija. Ištirpęs neorganinis azotas– tai bendras vandens storymėje ištirpusių neorganinių azoto junginių (nitratų, nitritų ir amonio), kurie yra būtinos maisto medžiagos vandens augalams ir dumbliams vandenyne augti, kiekis. Nors azoto gamtoje daug, dėl į upes patenkančių nuotekų ir nuotekų bei kitų trąšų nutekėjimo į žemę jo gali tapti per daug, o tai gali sukelti priekrantės vandenų eutrofikaciją. Taip nutinka, kai dėl maisto medžiagų pertekliaus masiškai auga (žydi) dumbliai ir vandens augalai. Šis žydėjimas pats savaime gali būti toksiškas, be to, kai organinės medžiagos suyra, žydėjimo metu imamas naudoti vandenyje ištirpęs deguonis, o esant stipriai eutrofikacijai gali susidaryti hipoksinės ir net anoksinės sąlygos. Šis poveikis gali būti mirtinas žuvims ir kitiems organizmams, gyvenantiems netoli jūros dugno jūros priekrantėse.

Šiame žemėlapyje rodoma 2012–2017m. vasarą paviršiniuose vandenyse ištirpusio neorganinio azoto vidutinė koncentracija. Ištirpęs neorganinis azotas– tai bendras vandens storymėje ištirpusių neorganinių azoto junginių (nitratų, nitritų ir amonio), kurie yra būtinos maisto medžiagos vandens augalams ir dumbliams vandenyne augti, kiekis. Nors azoto gamtoje daug, dėl į upes patenkančių nuotekų ir nuotekų bei kitų trąšų nutekėjimo į žemę jo gali tapti per daug, o tai gali sukelti priekrantės vandenų eutrofikaciją. Taip nutinka, kai dėl maisto medžiagų pertekliaus masiškai auga (žydi) dumbliai ir vandens augalai. Šis žydėjimas pats savaime gali būti toksiškas, be to, kai organinės medžiagos suyra, žydėjimo metu imamas naudoti vandenyje ištirpęs deguonis, o esant stipriai eutrofikacijai gali susidaryti hipoksinės ir net anoksinės sąlygos. Šis poveikis gali būti mirtinas žuvims ir kitiems organizmams, gyvenantiems netoli jūros dugno jūros priekrantėse.

Šiame žemėlapyje rodoma 2012–2017m. žiemą paviršiniuose vandenyse ištirpusio neorganinio azoto vidutinė koncentracija. Ištirpęs neorganinis azotas– tai bendras vandens storymėje ištirpusių neorganinių azoto junginių (nitratų, nitritų ir amonio), kurie yra būtinos maisto medžiagos vandens augalams ir dumbliams vandenyne augti, kiekis. Nors azoto gamtoje daug, dėl į upes patenkančių nuotekų ir nuotekų bei kitų trąšų nutekėjimo į žemę jo gali tapti per daug, o tai gali sukelti priekrantės vandenų eutrofikaciją. Taip nutinka, kai dėl maisto medžiagų pertekliaus masiškai auga (žydi) dumbliai ir vandens augalai. Šis žydėjimas pats savaime gali būti toksiškas, be to, kai organinės medžiagos suyra, žydėjimo metu imamas naudoti vandenyje ištirpęs deguonis, o esant stipriai eutrofikacijai gali susidaryti hipoksinės ir net anoksinės sąlygos. Šis poveikis gali būti mirtinas žuvims ir kitiems organizmams, gyvenantiems netoli jūros dugno jūros priekrantėse.

Šiame žemėlapyje parodyta silikatų koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. pavasarį. Silikatai yra plačiai paplitę teršalai, aptinkami daugelyje vandens telkinių, nes laikui bėgant vandenyje ištirpsta daug natūralių nuosėdų. Vykstant natūraliems fiziniams ir cheminiams dūlėjimo procesams, taip pat susidaro daugybė itin smulkių silikatinių dalelių arba koloidų. Vandenyje daugelio rūšių dumbliams kaip maisto medžiagos yra reikalingas fosforas ir azotas, o silicis reikalingas tik titnagdumbliams (vienai iš dumblių rūšių) augti. Dėl padidėjusios silikatų koncentracijos didėja gamyba vadinamuosiuose trofiniuose mitybos grandinės lygmenyse. Tai turi tiesioginės įtakos zooplanktono ir žuvų biomasės didėjimui. Didėjant silikatų koncentracijai, daromas poveikis vandens ekosistemai ir galimybėms naudoti vandenį žmonių reikmėms.

Šiame žemėlapyje parodyta silikatų koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. rudenį. Silikatai yra plačiai paplitę teršalai, aptinkami daugelyje vandens telkinių, nes laikui bėgant vandenyje ištirpsta daug natūralių nuosėdų. Vykstant natūraliems fiziniams ir cheminiams dūlėjimo procesams, taip pat susidaro daugybė itin smulkių silikatinių dalelių arba koloidų. Vandenyje daugelio rūšių dumbliams kaip maisto medžiagos yra reikalingas fosforas ir azotas, o silicis reikalingas tik titnagdumbliams (vienai iš dumblių rūšių) augti. Dėl padidėjusios silikatų koncentracijos didėja gamyba vadinamuosiuose trofiniuose mitybos grandinės lygmenyse. Tai turi tiesioginės įtakos zooplanktono ir žuvų biomasės didėjimui. Didėjant silikatų koncentracijai, daromas poveikis vandens ekosistemai ir galimybėms naudoti vandenį žmonių reikmėms.

Šiame žemėlapyje parodyta silikatų koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. vasarą. Silikatai yra plačiai paplitę teršalai, aptinkami daugelyje vandens telkinių, nes laikui bėgant vandenyje ištirpsta daug natūralių nuosėdų. Vykstant natūraliems fiziniams ir cheminiams dūlėjimo procesams, taip pat susidaro daugybė itin smulkių silikatinių dalelių arba koloidų. Vandenyje daugelio rūšių dumbliams kaip maisto medžiagos yra reikalingas fosforas ir azotas, o silicis reikalingas tik titnagdumbliams (vienai iš dumblių rūšių) augti. Dėl padidėjusios silikatų koncentracijos didėja gamyba vadinamuosiuose trofiniuose mitybos grandinės lygmenyse. Tai turi tiesioginės įtakos zooplanktono ir žuvų biomasės didėjimui. Didėjant silikatų koncentracijai, daromas poveikis vandens ekosistemai ir galimybėms naudoti vandenį žmonių reikmėms.

Šiame žemėlapyje parodyta silikatų koncentracija vandens telkinyje 2012-2017m. žiemą. Silikatai yra plačiai paplitę teršalai, aptinkami daugelyje vandens telkinių, nes laikui bėgant vandenyje ištirpsta daug natūralių nuosėdų. Vykstant natūraliems fiziniams ir cheminiams dūlėjimo procesams, taip pat susidaro daugybė itin smulkių silikatinių dalelių arba koloidų. Vandenyje daugelio rūšių dumbliams kaip maisto medžiagos yra reikalingas fosforas ir azotas, o silicis reikalingas tik titnagdumbliams (vienai iš dumblių rūšių) augti. Dėl padidėjusios silikatų koncentracijos didėja gamyba vadinamuosiuose trofiniuose mitybos grandinės lygmenyse. Tai turi tiesioginės įtakos zooplanktono ir žuvų biomasės didėjimui. Didėjant silikatų koncentracijai, daromas poveikis vandens ekosistemai ir galimybėms naudoti vandenį žmonių reikmėms.

Europos jūrų atlasas yra išverstas į 24 kalbas. Kiekvienai atlaso kalbai atstovauja po vieną ambasadorių. Per 2020m. rugsėjo mėn. – 2021m. rugsėjo mėn. vykdytą komunikacijos kampaniją šie ambasadoriai paaiškino, kodėl vandenynas jiems yra svarbus ir kodėl visi turėtume rūpintis vandenynais ir jūromis. Tarp ambasadorių yra Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė Charlina Vitcheva, už politiką atsakingas Europos Komisijos pareigūnas Māris Stuļğis, įvairių Europos Sąjungos valstybių narių valdžios institucijų atstovai, institutų ir akvariumų direktoriai, mokslininkai, NVO koordinatoriai, banglentininkas, kapitonas, nardytojas ir „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinto restorano virtuvės šefas. Ištyrinėkite žemėlapį ir sužinokite, kas šie žmonės, taip pat atsidariusiame lange pasiskaitykite jų mintis apie vandenynus ir jūras. Atkreipkite dėmesį, kad ambasadoriai suskirstyti pagal šalis, kuriose kalbama jų atstovaujama kalba.

Europos mėlynųjų mokyklų tinklas yra platformos „EU4Ocean“ koalicijos dalis. Juo siekiama įkvėpti mokytojus, mokyklų vadovus arba švietimo tarnybų darbuotojus paraginti vaikų darželių auklėtinius, pradinių, pagrindinio ir vidurinio ugdymo ir technikos arba profesinių mokyklų moksleivius priimti „Find the Blue“ iššūkį ir parengti projektą, kuris susietų juos su vandenynu ar jūra.

Jaunieji vandenyno gynėjai yra 16–30 metų jaunieji projektų vykdytojai. Europos Komisija pripažino ir akreditavo jų projektus, padedančius įgyvendinti prasmingus ir ilgalaikius vandenynui naudingus pokyčius.

Platformos „EU4Ocean“ žinių apie vandenynus koalicija jungia įvairias organizacijas, projektus ir asmenis, kurie prisideda prie žinių apie vandenynus plėtojimo ir tvaraus vandenynų valdymo. Šia Europos Komisijos remiama ir pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdoma įtraukia iniciatyva siekiama suvienyti europiečių balsus, kad vandenynai taptų visų rūpesčiu. Koaliciją sudaro trys komponentai: žinių apie vandenynus plėtojimo iniciatyvose dalyvaujančių organizacijų ir asmenų platforma, Europos jaunimo forumas vandenynų klausimais ir Europos mėlynųjų mokyklų tinklas.
Platformoje „EU4Ocean“ dalyvauja labai įvairūs suinteresuotieji subjektai iš jūros mokslinių tyrimų, mokslo ir politikos, mėlynosios ekonomikos pramonės ir privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, meno, švietimo, jaunimo ir žiniasklaidos sričių. Platforma apima įvairius lygmenis, pradedant vietos ir nacionalinėmis organizacijomis ir baigiant regioninėmis jūrų ir Europos iniciatyvomis. Platformos narių puslapiai.

Platformos nariai gali dalytis idėjomis, kurti partnerystes ir bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas labiau koordinuotas požiūris į žinių apie vandenynus gilinimą Europoje, ir plėtoti konkrečią veiklą, kuria būtų skatinamas realus visuomenės informuotumas, įsitraukimas ir duodamas postūmis imtis veiksmų bei pokyčių. Nariai yra suburiami į tris darbo grupes (DG) pagal šias temas: klimatas ir vandenynas, iš vandenyno gaunamas maistas ir sveikas bei švarus vandenynas. Daugiau informacijos.

Šiame edukaciniame žemėlapyje rasite užduoties „Būk mokslininku! Klimato kaitos jūroje ir vandens keliuose kartografavimas“ rezultatus. Šią užduotį 2022m. pateikė koalicija „Švietimas klimato labui“ ir Europos jūrų atlaso komanda. Teikti duomenis naujam atlaso žemėlapiui buvo pakviestos visos Europos mokyklos. Iššūkį sudarė 7 etapai. Per pirmuosius du etapus dalyviai galėjo susipažinti, kaip atlasas veikia. Tada mokytojai balsavo už rengiamo žemėlapio temą: vandens paviršiaus temperatūrą jūrose, upėse, ežeruose arba tvenkiniuose. Mokyklos galėjo matuoti vandens temperatūrą skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Matavimų rezultatus ir visą būtiną susijusią informaciją (pvz., mokyklos/ grupės pavadinimą, vietos, kurioje buvo atliktas matavimas, geografines koordinates, matavimo datą ir laiką, temperatūros matavimo metodą ir t.t.) jos pateikė duomenų rinkimo etapu (jis baigėsi 2023m. kovo 31d.) užpildydamos internetinę formą. Atlikdami užduotį, mokiniai įgijo žinių apie tai, kaip duomenys renkami, suderinami ir vizualizuojami ir kaip jais dalijamasi. Kaip mokyklos matavo vandens temperatūrą? Daugelis mokyklų naudojo paprastą termometrą, tačiau Atlaso komanda sulaukė duomenų ir iš mokyklų, kurios, bendradarbiaudamos su Pasaulinio vandenyno stebėjimo partnerystės organizacija (POGO) ir organizacija Educational Passages, sukonstravo ir į jūrą paleido mažus laivelius su sumontuotais temperatūros jutikliais. Naudodamiesi šiuo žemėlapiu dabar visi gali gauti prieigą prie mokyklų surinktų duomenų. Juo, kaip mokomąja medžiaga, gali naudotis ne tik minėtos mokyklos, bet ir kitos mokyklos, ir visi, kuriems tai įdomu! Dėkojame visoms dalyvavusioms mokykloms ir POGO bei „Educational Passages“ organizacijoms už puikų indėlį!

Šis žemėlapis parengtas pagal vieną iš Europos Komisijos iniciatyvų, kuriomis siekiama pagerinti ES piliečių gyvenimą ir jūros aplinką. Europos žuvininkystės fondas (EŽF; 2007–2013m.) ir jį pakeitęs Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJŽF; 2014–2020m.) remia Europos žuvininkystės sektorių, siekdamas padėti jam pereiti prie ekologiniu požiūriu tausios žvejybos ir akvakultūros praktikos, kurti darbo vietas ir įvairinti pakrančių bendruomenių ekonomiką. Šiame žemėlapyje parodyta, kaip EŽF biudžetas (4,3mlrd.EUR) buvo paskirstytas ES valstybėms narėms ir penkiems skirtingiems prioritetams (kryptims):
1 KRYPTIS. Žvejybos laivyno keitimas ir tobulinimas.
2 KRYPTIS. Ekologiškos akvakultūros ir žvejybos vidaus vandenyse plėtojimas, akvakultūros sektoriuje auginamų rūšių įvairinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir pardavimas.
3 KRYPTIS. Bendro intereso priemonės, pvz., vandens gyvūnijos ir augalijos apsauga, uostų plėtra, žvejybos produktų atsekamumo gerinimas ir t.t.
4 KRYPTIS. Darnus žuvininkystės regionų ir bendruomenių vystymas (pvz., žuvininkystės produktų vertės didinimas, turizmo infrastruktūros plėtra, aplinkos apsauga) siekiant sumažinti jų ekonominę priklausomybę nuo sužvejojamų žuvų kiekio.
5 KRYPTIS. Techninė pagalba, teikiama tyrimų, ataskaitų ir veiksmų forma ir skirta padėti įgyvendinti veiklos programas.

Diagramoje parodyta, kokią įvertintų žuvų išteklių dalį ICES ir GFCM Europos žvejybos regionuose sudaro peržvejojami ištekliai (raudona spalva) ir saugias biologines ribas atitinkantys ištekliai (žalia spalva). Apskritimuose pateikti skaičiai rodo tame regione įvertintą išteklių kiekį. Apskritimo dydis atitinka tame regione sužvejojamą kiekį.

Žuvys tūkstantmečiais buvo svarbus ir gausus maisto šaltinis. Per trumpą laiką labai išaugus planetos gyventojų skaičiui ir ištobulėjus žvejybos būdams, sužvejojamas kiekis labai padidėjo ir viršijo ribą, kai žuvų populiacijos dar geba atsikurti, todėl sumažėjo bendras žuvų kiekis. Šiame žemėlapyje pagal žuvų rūšis pateiktos ES šalių nacionalinės žvejybos kvotos tūkstančiais tonų. Iš išskleidžiamojo meniu pasirinkus rūšį, galima peržiūrėti (ES) Tarybos reglamentais šalims skirtas tai rūšiai nustatytas kvotas.

Neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos praktika daro žalą jūros aplinkai, kelia grėsmę tausiajai žvejybai ir sudaro nesąžiningą konkurenciją teisėtos žvejybos veiklos vykdytojams.
Siekiant kovoti su NNN veikla, užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir atitiktį tarptautinėms taisyklėms, būtinas ES ir ne ES šalių bendradarbiavimas. Bendra žuvininkystės politika (BŽP) yra Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politika. Pagal šią politiką kiekvienai šaliai nustatomi leidžiami sužvejoti konkrečių rūšių žuvų kiekiai.
Šiame žemėlapyje parodyti laimikio limitai (tonomis), nustatyti daugeliui verslinių žuvų išteklių. Komisija pasiūlymus rengia remdamasi patariamųjų įstaigų, pvz., Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (angl. STECF), mokslinėmis rekomendacijomis dėl išteklių būklės. Spustelėję žemėlapį, pamatysite atitinkamas Tarybos reglamentais nustatytas kvotas pagal rūšis.

Į laimikį įtraukiamos žuvys, moliuskai, vėžiagyviai bei kiti vandens gyvūnai ir vandens augalai, kuriuos visų tipų ir klasių laivais ir įrankiais visuose jūros rajonuose (atvirosios jūros žvejybos rajonuose, gilesniuose jūrų, priekrančių arba sūroko vandens plotuose) bet kokioms reikmėms sugauna visi žvejai. Šiame žemėlapyje parodytas bendras visų ES valstybių narių kiekvienoje iš pagrindinių žvejybos zonų sužvejotas kiekis.
Daugiau informacijos

Šiame žemėlapyje parodyti kiekvienoje valstybėje narėje ir kai kuriose kitose pagrindinėse žvejybą vykdančiose valstybėse, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Islandijoje ir Turkijoje, per metus sužvejoti žvejybos produktų kiekiai. Duomenys pateikti iškrauto kiekio gyvojo svorio ekvivalentais. Tai iš vandens ištraukto (t.y. dar neapdoroto) produkto svoris atėmus visus produktus, kurie dėl įvairių priežasčių nėra laikomi valstybės narės iškrautu laimikiu.

Žuvininkystės produktų iškrovimo statistiniai duomenys yra susiję su šalyje iškrautais žuvininkystės produktais (produktų svoris ir vertė), neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje registruotas žuvininkystės produktus iškraunantis laivas, taip pat su žuvininkystės produktais, kuriuos šalies laivai iškrauna ne ES uostuose ir vėliau importuoja į ES. Žemyninės ES šalys, neturinčios jūrų žvejybos laivyno (Čekija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija ir Slovakija), neįtraukiamos.

Naudojant šį žvejybos intensyvumo žemėlapį galima labai išsamiai išnagrinėti žvejybos intensyvumą visuose ES vandenyse. Duomenis, kurie buvo išanalizuoti siekiant parengti šį žemėlapį, sudarė apie 150mln. pranešimų apie laivų buvimo vietą, kuriuos nuo 2014m. rugsėjo mėn. iki 2015m. rugsėjo mėn. pateikė ilgesni kaip 15m ES žvejybos laivai, vykdę veiklą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nustatytuose 27, 34 ir 37 rajonuose. Kiekviename automatinio identifikavimo sistemos (AIS) pranešime penkių minučių intervalais nurodoma laivo buvimo vieta, laivo greitis ir pateikiama laiko žyma. Šie pranešimai pagal tam tikrą klasifikavimo algoritmą, grindžiamą atskirų laivų greičio profilių analize, buvo suskirstyti į susijusius su žvejyba arba susijusius su plaukiojimu (navigacija).

Akvakultūra yra vandens organizmų, įskaitant žuvis, moliuskus, vėžiagyvius ir vandens augalus, auginimas. Žvejybos ir akvakultūros produktai– svarbus baltymų šaltinis ir nepaprastai svarbi sveikos mitybos dalis. Šiame žemėlapyje parodytas žvejybos ir akvakultūros produktų vartojimas vienam gyventojui.

Nors žuvys yra svarbus gamtos išteklius, jų populiacijos taip pat yra ribotos, o dėl dešimtmečius trukusio peržvejojimo kai kurių žuvų ištekliai sumažėjo. Siekiant užtikrinti, kad Europos žvejybos pramonė būtų tvari ir sąžininga, ES bendroje žuvininkystės politikoje nustatytos tam tikros Europos žvejybos laivynų ir laimikio valdymo taisyklės. Kiekvienos šalies žvejybos laivynas stebimas nacionaliniame registre. Nustatomos didžiausios leistinos bendros laivo variklio galios ir bendro laivo svorio ribos. Šiame žemėlapyje rodomas bendras ES ir EEE šalių žvejybos laivynų laivų svoris (bendrąja talpa).

Nors žuvys yra svarbus gamtos išteklius, jų populiacijos taip pat yra ribotos, o dėl dešimtmečius trukusio peržvejojimo kai kurių žuvų ištekliai sumažėjo. Siekiant užtikrinti, kad Europos žvejybos pramonė būtų tvari ir sąžininga, ES bendroje žuvininkystės politikoje nustatytos tam tikros Europos žvejybos laivynų ir laimikio valdymo taisyklės. Kiekvienos šalies žvejybos laivynas stebimas nacionaliniame registre. Nustatomos didžiausios leistinos bendros laivo variklio galios ir bendro laivo svorio ribos. Šiame žemėlapyje rodoma bendra ES ir EEE šalių žvejybos laivynų laivų variklių galia (kilovatais).

Nors žuvys yra svarbus gamtos išteklius, jų populiacijos taip pat yra ribotos, o dėl dešimtmečius trukusio peržvejojimo kai kurių žuvų ištekliai sumažėjo. Siekiant užtikrinti, kad Europos žvejybos pramonė būtų tvari ir sąžininga, ES bendroje žuvininkystės politikoje nustatytos tam tikros Europos žvejybos laivynų ir laimikio valdymo taisyklės. Kiekvienos šalies žvejybos laivynas stebimas nacionaliniame registre. Nustatomos didžiausios leistinos bendros laivo variklio galios ir bendro laivo svorio ribos. Naudojamų žvejybos įrankių tipas taip pat stebimas– kai kuriose Europos jūrose taikomi selektyviosios žvejybos įrankių reikalavimai, siekiant sumažinti netyčinio laimikio kiekį. Šiame žemėlapyje rodomas įvairių žvejybos įrankių, naudojamų ES ir EEE šalių laivynuose, pasiskirstymas.

Šiame žemėlapyje rodomas žvejybos laivynui priklausančių laivų skaičius pagal uostus. Žvejybos laivyną sudaro visi verslinės žvejybos laivai. Visi į duomenų bazę įtraukti ES laivai turėtų turėti Bendrijos laivyno registro (angl. CFR) numerį – unikalų laivo identifikatorių, kuris ES laivui suteikiamas visam laikui ir vėliau negali būti perskiriamas kitam laivui. Bendrijos žvejybos laivyno registras, paprastai vadinamas laivyno registru, yra viena pagrindinių priemonių, padedančių įgyvendinti ir stebėti bendrą žuvininkystės politiką. Tai duomenų bazė, kurioje pagal Bendrijos teisės aktus turi būti registruojami visi su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai.

Šiame žemėlapyje parodyta bendroji žvejybos laivyno talpa pagal uostus. Bendroji talpa (angl. GT) naudojama laivų talpai registruoti.

Šiame žemėlapyje parodyta bendra žvejybos laivynui priklausančių laivų variklių galia pagal uostus. Variklio galia laikoma bendra didžiausia nepertraukiama galia, kuri gali būti gaunama sukantis bet kokio variklio smagračiui ir kuri mechanine, elektros, hidrauline ar kitokia pavara gali būti pritaikyta laivui varyti. Jeigu variklyje įmontuota pavarų dėžė, tuomet galia turi būti matuojama iš pavarų dėžės jungės, perduodančios sukamąjį judesį.

FAO. Šiame žemėlapyje rodomi Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nustatyti tarptautiniai žvejybos rajonai. Statistikos tikslais tarptautiniu mastu nustatyti 27 pagrindiniai žvejybos rajonai. Juos sudaro aštuoni pagrindiniai žvejybos vidaus vandenyse rajonai, apimantys žemynų vidaus vandenis, ir devyniolika pagrindinių jūrų žvejybos rajonų, apimančių Atlanto, Indijos, Ramiojo ir Pietų vandenynus bei gretimas jūras. Žvejybos rajonai – tiek vidaus vandenyse, tiek jūrose – identifikuojami pavadinimais ir dviejų skaitmenų kodais.

Šiame žemėlapyje parodyti Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) nustatyti tarptautiniai žvejybos rajonai.

Šiame žemėlapyje pavaizduoti elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemą (ERS) turintys uostai. ERS yra ES žvejybos kontrolės sistema. Ji naudojama žvejybos duomenims (duomenims apie sužvejotą, iškrautą, parduotą ir perkrautą kiekį) registruoti, perduoti, tvarkyti ir saugoti. Pagrindinis elementas yra elektroninis žurnalas, kuriame žvejybos laivo kapitonas registruoja žvejybos operacijas ir kuris paskui nusiunčiamas nacionalinėms institucijoms ir laikomas saugioje duomenų bazėje.

Žuvys yra vienas svarbiausių žmonių maisto šaltinių, o žvejybos pramonė visame pasaulyje yra svarbus užimtumo sektorius. Tačiau šiam ištekliui dėl peržvejojimo (ir kitų priežasčių) iškilo grėsmė. Siekiant užtikrinti, kad šiuo maisto šaltiniu galėtų naudotis ateities kartos, pagal ES bendrą žuvininkystės politiką įsipareigota nustatyti tvariuss žvejybos Europos vandenyse apribojimus. Be to, pagal šią politiką taip pat numatyta visoje Europoje finansuoti žvejybos vietos veiklos grupes (ŽVVG). Tai vietinės, principu „iš apačios į viršų“ grindžiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama ekologiškai vystyti vietos žvejybos sektorių, kartu užtikrinant socialinį ir ekonominį tvarumą. ŽVVG rengia ir įgyvendina integruotas vietos plėtros strategijas, kuriomis siekiama darniai vystyti žvejybos regionus. Šiame žemėlapyje rodomos vietos, kuriose yra įsisteigusios ŽVVG. Norėdami daugiau sužinoti apie savo vietos ŽVVG ir projektus, kuriuos ji įgyvendina, galite spustelėti atitinkamą ŽVVG, kad atsidarytų jos svetainė.